Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos. Religinės bendrijos ir bendruomenės


Teisės konspektas. Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos konstitucinėje teisėje. Politinės partijos ir organizacijos, sąvoka, požymiai, funkcijos. Politinių partijų veiklos principai. Politinių partijų steigimas. Politinių partijų finansavimas. Politinių partijų klasifikavimas. Partinės sistemos. Visuomeninės organizacijos (asociacijos) sąvoka, funkcijos, rūšys. Religinės bendruomenės ir bendrijos, veiklos teisinės garantijos.


Įvairių institucijų ir organizacijų, tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujančių įgyvendinant valstybės politinę valdžią, visuma sudaro vieningą valstybės politinę sistemą. Politinės sistemos elementais, o kartu ir konstitucinių teisinių santykių subjektais yra ne tik valstybės valdžios institucijos, tiesiogiai įgyvendinančios politinę valdžią, bet ir įvairios visuomeninės (nevalstybinės, nevyriausybinės) organizacijos, kurios taip pat dažnai dalyvauja politinės valdžios įgyvendinime, tačiau šis dalyvavimas paprastai yra netiesioginis. Tokių visuomeninių organizacijų egzistavimas valstybėje paprastai liudija apie valstybės demokratiškumą bei visuomenės pilietinį aktyvumą. Įvairios visuomeninės organizacijos yra svarbus pilietinės visuomenės elementas, jos padeda realizuoti piliečių interesus pagrindinėse visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse.

Pirmųjų partijų ištakas galima atrasti dar antikinėje Graikijoje. Žinoma, to meto partijos nebuvo panašios į politines partijas kaip mes jas suprantame šiuo metu – jos neturėjo griežtos narystės ir išreiškė ne plačių, o labai siaurų socialinių sluoksnių, daugiausia valstybę valdančių grupių, interesus, jos atliko šiek tiek kitokias funkcijas negu tos, kurios priskiriamos politinėms partijoms dabar. Galų gale šių junginių tuo metu niekas nevadino nei politinėmis partijomis nei kaip nors panašiai.

Politinės partijos kaip mes jas suprantame šiuo metu – registruojamos, turinčios įstatus ir programas, turinčios valdymo organus ir t.t., atsirado Europoje tik naujųjų laikų demokratinių revoliucijų laikotarpiu. Politinių partijų atsiradimą lėmė to meto revoliuciniai demokratiniai judėjimai, naujų politinių doktrinų populiarumas, rinkimų į atstovaujamąsias valdžios institucijas tvarkos pasikeitimai ir kitos politinės bei ideologinės sąlygos.

Analizuodami įvairių šalių politinių partijų veiklą, teisės mokslininkai dažnai išskiria tokias politinių partijų funkcijas: politinės partijos nustato politinės veiklos kryptį ir siekia užsibrėžtų politinių tikslų; politinės partijos atskleidžia, formuluoja ir pagrindžia didelių socialinių grupių politinius interesus; politinės partijos skatina piliečius aktyviai dalyvauti politinėje veikloje, ugdo visuomenės politinį aktyvumą ir pilietiškumą; siekdamos įgyvendinti savo programinius tikslus politinės partijos daro aktyvų poveikį rinkėjams (tam tikslui politinės partijos siekia pritraukti į savo gretas daugiau narių, agituoja rinkėjus balsuoti už partijos iškeltus kandidatus ir pan.); politinės partijos aktyviai dalyvauja įvairiuose rinkimuose; politinės partijos dalyvauja formuojant valstybės valdžios institucijas; politinės partijos įtakoja valstybės valdžios institucijų veiklą; politinės partijos dalyvauja priimant politinius sprendimus ir juos įgyvendinant; politinės partijos ar politiniai judėjimai neretai atlieka nacionalinės integracijos funkciją (ypač besikuriančiose valstybėse – tokiu pavyzdžiu galėtų būti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis); politinės partijos atlieka ideologinę funkciją – idėjiškai auklėja savo narius ir pasekėjus, propaguoja savo idėjines pažiūras ir įsitikinimus; politinės partijos formuoja viešąją nuomonę, skatina naujų politinių doktrinų atsiradimą; politinės partijos vykdo komunikacinę funkciją – stiprina valstybės valdžios institucijų bei jos vadovų ryšius su visuomene, įvairiais jos sluoksniais ir grupėmis.

Politinės partijos Lietuvoje steigiamos ir veikia pagal teritorinį principą. Šis principas tiesiogiai įtvirtintas Politinių partijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad politinių partijų organizacinė struktūra grindžiama tik teritoriniu principu, o darbovietėse negali būti steigiami ir veikti politinių partijų padaliniai. Politinės partijos organai ir buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Demokratinėse valstybėse politinės partijos steigiamos ir veikia laisvai. Tačiau iš kitos pusės, valstybės nustato kai kuriuos reikalavimus politinių partijų steigimui ir veiklai. Pavyzdžiui, demokratinių valstybių konstitucijos ir įstatymai draudžia kurtis ir veikti partijoms, propaguojančioms prievartą, kurstančioms socialinę ar nacionalinę nesantaiką, siekiančioms antikonstitucinių tikslų.

Kadangi politinių partijų vienas pagrindinių tikslų yra politinės valdžios siekimas ir dalyvavimas valstybės valdyme, politines partijos yra piliečių susivienijimai ir politinių partijų nariais gali būti tik tos valstybės, kurioje veikia politinė partija, piliečiai. Valstybėje negali veikti kitų valstybių politinės partijos.

Lietuvos Respublikoje steigiant politinę partiją būtina sušaukti steigiamąjį suvažiavimą (susirinkimą, konferenciją). Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinei partijai įsteigti būtina, kad ji turėtų Lietuvoje ne mažiau kaip 1000 steigėjų, kurie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. Be to, Lietuvos Respublikoje politinių partijų steigėjais (o taip pat ir nariais) gali būti tik tie piliečiai, kurie yra sulaukę 18 metų. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma draudžia Lietuvos Respublikos piliečiui tuo pat metu būti kelių politinių partijų nariu.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 36 puslapiai (16955 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 72 KB
  • Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos. Religinės bendrijos ir bendruomenės
    10 - 8 balsai (-ų)
Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos. Religinės bendrijos ir bendruomenės. (2015 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/politines-partijos-ir-visuomenines-organizacijos-religines-bendrijos-ir-bendruomenes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:57