Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas


Politologijos konspektas. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas. Valdžia. Valstybė. Žmogaus ir piliečio teisės. Demokratijos esmė. Diktatūros ir jų formos. Rinkimai. Rinkimų cenzai. Rinkimų paskirtis. Rinkimų procesas. Rinkimų sistemos. Politinių partijų vaidmuo. Jų skirtumai nuo kitų organizacijų. Interesų grupių vaidmuo politiniame procese. Svarbiausios Lietuvos parlamentinės partijos. LR konstitucija (1992) apie valstybės santvarką. LR Seimas, jo rinkimų tvarka ir funkcijos. Respublikos Prezidentas, jo rinkimų tvarka ir įgaliojimai. LR Konstitucija apie valstybę ir visuomenę. LR Vyriausybė, jos formavimas ir funkcijos. Svarbiausios tarptautinės organizacijos –.


Valdžia Valdžia – tai teisė ar galia pajungti kitus savo valiai, politinis viešpatavimas. Valdžios šaltiniai yra: atvira prievarta, apgaulė, įtikinėjimas, papirkinėjimas, grasinimai ir t.t. Sąlygiškai galima skirti dvi valdžios pasireiškimų grupes:1. Akivaizdžią valdžią (kai galima nustatyti ir įsakančiojo valdžios šaltinį, ir paklūstančiojo motyvus nesipriešinti, kai suformuluotas įsakymas, kas turi būti padaryta, pvz.: 1939m Lietuvai pateiktas Vokietijos reikalavimas atiduoti Klaipėdos kraštą)

2. Neakivaizdžią valdžią (kai nėra aiškiai suformuluoto įsakymo, sunku nustatyti tiek valdžios šaltinį, tiek paklusimo motyvus, pvz.: tėvų ir vaikų santykiai). Kai socialinėjė grupėjė atsiranda lyderio institucija, valdžia tampa akivaizdi ir galutinį sprendimą turi priimti formalus jos lyderis, t.y.jos vyriausybė (pvz., nuspręsti, ar reikalinga Lietuvai Ignalinos atominė elektrinė). Valdžia gali būti neformali arba institucinė.

1. prezidentinė respublika (JAV, Rusija, Prancūzija, Izraelis, Indija, Airija, PAR...)

5. teokratija (Iranas, Vatikanas) Šie tipai savo ruožtu dar turi įvairių atmainų. Pvz., yra vienpartinių valstybių (Kinija, Vietnamas), valstybių, kurias valdo karinė valdžia (Birma, Sudanas) arba kuriose viešpatauja diktatūra (Irakas). Yra ir priklausomų šalių. Juk ne visos šalys savarankiškos.

Ypač svarbiems klausimams spręsti (norint žinot piliečių nuomonę) rengiamas:* plebiscitas (tautos atsiklausimo forma, balsavimas svarbiu klausimu)

* referendumas (būna tiesiog.demokr.dažniausiai, tai irgi yra balsavimas svarbiu klausimu)Demokratijos požymiai:*vyriausybės atskaitomybė savo tautai, savo valstybės piliečiams*konstitucinis valstybinės valdžios apribojimasŽmogaus prigimtinės teisės:* teisė į gyvybę* teisė į laisvą žodį* teisė į neliečiamybęDemokratiją pažeidžia:* diktatūros įvedimas* kariniai perversmai* pučai

proporcingo atstovavimo ir daugumos atstovavimo (mažoritarinė). Jų pranašumai, trūkumai1. Daugumos atstovavimo (mažoritarinė)

* Paprastos daugumos sistema (laimėti užtenka paprastos rinkėjų apygardos balsų daugumos)* Absoliučios daugumos sistema (50% + 1 rinkėjų balsų)Trūkumai – net ir mažą persvarą gavęs kandidatas laimi rinkimus, nepalanki mažoms partijoms.Pranašumai – verčia visas politines jėgas atsisakyti tarpusavio nesutarimų, skatina jungtis, grupuotis į dvi pagrindines partijas (orientuotis į rinkėjų interesus)2. Proporcingo atstovavimo* atstovaujamos turi būti visos partijos, tačiau ne vienodai, o proporcingai per rinkimus gautų balsų skaičiui* apygardų yra daug mažiau, negu išdalyta mandatų. Renkamas ne vienas atstovas iš kiekvienos apygardos, o proporcingai rinkėjų balsavimo rezultatams paskirstomi keli ar net keliolika mandatų* sudarytos daugiamandatės apygardosTrūkumai – balsuojama ne už konkretų asmenį, o partiją, skatinamas partijų skaičiaus didėjimas bei stambių partijų skaldymasis į mažesnes partijas.

Pranašumai – atsižvelgiama į daug daugiau rinkėjų balsų, naudinga mažoms partijoms.

Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas. (2014 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/politinis-siuolaikines-visuomenes-gyvenimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:58