Politologijos konspektas 2


Ką nagrinėja politologijos mokslas. Politikos mokslo objektas ir funkcijos. Politologijos objektas. Politinio lyderio samprata. Pirmasis termina politika pavartojo. Politologija konspektas. Politologijos klausimai. Pirmas termina politologija pavartojo. Pirmas politika pavartojo. Pirmasis pavartojo savoka "geografija".

Politologijos konspektas. Termino "Politologija" kilmė ir reikšme. Politikos mokslo objektas. Politinio tyrimo metodai. Politologijos funkcijos. Politikos samprata ir funkcijos. Sankirtos taškai tarp siu sampratų. Politikos objektas. Politiniai santykiai, interesai, institutai. Politikos subjektai. Politinės valdžios samprata ir požymiai. Politinės valdžios šaltiniai ir resursai. Politine valdzia ir valstybine valdžia. Valdzios legitimumo problema. Demokratija kaip politinės organizacijos forma bruožai. Politinio elito teorijos. Politinio elito tipai. Politinio lyderio samprata. Politinių lyderių tipai. Politinė sistema. Politinės sistemos koncepcijos raida. Politinės sistemos samprata. Politinės sistemos funkcijos. Politinės sistemos struktūra. Politinės sistemos tipologija. Politinė sistema ir pilietinė visuomenė. Politinės partijos ir partinės sistemos. Interesu grupes. Politinė kultūra. Politinis procesas.


I. Bendrieji politologijos klausimai. Termino politologija kilmė ir reikšme: pirmas žodį politika pavartojo aristotelis iv a. Pr kr logos (mokslas) pavartojo heraklitas. Politika susijusi su poliu - graikijos miestu-valstybe. Polis - miestas-valstybė su priklausančiomis apylinkėmis. Polio piliečiai turėjo teisę, kai kur ir pareigą dalyvauti tautos susirinkime balsuojant (tik piliečiai). Politika - dalyvavimas valstybės valdyme. politika pradedama visuotinai vartoti po aristotelio veikalo politika . Politologija - mokslas apie valstybės valdymą. Politikos mokslo objektas - tam tikros objektyvios realybės dalis, kuri gali būti pažįstama. Politologija - tai humanitarinė visuomenės mokslų disciplina. Politologijos objekto neapima kiti visuomenės mokslai. Filosofija taip pat tiria politiką, tačiau tai mokslas apie universalius mąstymo, pažinimo budus. Socialinės filosofijos rėmuose nuo seno buvo politinės filosofijos kryptis, tirianti politikos reikšmę žmogui, individo, visuomenės ir valstybės tarpusavio santykius. Politologija pirmiausia pasireiškia kaip politinės filosofijos mokslas. Sociologija. Politinės sociologijos objektas ir tyrimo metodai beveik nesiskiria nuo politologijos. Politologiją domina politika, o sociologiją - kitų sistemų poveikis politikai. Socialinė psichologija - mokslas apie tam tikrų visuomenės grupių, individų elgesį. Politinė psichologija - individo valia, įsitikinimai, vertybinės orientacijos, emocijos. Svarbu, kai analizuojamas individo elgesys per rinkimus. Svarbu politiniam lyderiavimui, politinei, socializacijai (procesas, kurio metu individas įgyją visas jo politines savybes). Valstybes ir teisės teorija. Politologijos ir valstybės teorijos nagrinėjimo objektas iš dalies sutampa, nes abu mokslai nagrinėja valstybę. Teisė nustato privalomas socialinio elgesio taisykles ir politiniuose santykiuose idmokslas padeda pagrįsti ekonominę politiką. Antropologija - žmogaus evoliucijos dėsningumus nagrinėjantis mokslas (neįeina į politologiją). Politologija turi glaudžių sąsajų su demografija (mokslas apie gyventojų reprodukcijos dėsningumus), etnografija (tiria tautų kilmę), semiotika (tiria ženklų, simbolių prasmę). Geografija - valstybių išsidėstymas, klimatinės sąlygos. Daug bendra su politologija. Politologija neišvengiamai atsižvelgia į geografijos mokslo pasiekimus. Geopolitika - geografinių sąlygų poveikis valstybės vidaus ir užsienio politikai. Politinė astrologija - išvados politinėje sferoje yra labai sąlyginės, hipotetinės, tačiau vis labiau į jas atsižvelgiama (mėnulio fazės ir pan. ). 1948 m.

Politologijos konspektas 2. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/politologijos-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:35