Politologijos konspektas 3


Politologija konspektas. Politologijos pagrindai konspektas. Politologijos pagrindai 12 konspektas.

Politologijos konspektas. Politologijos mokslo objektas ir teorinės kriptys. Valdžia ir jos reiškimosi formos. Sisteminė politinio gyvenimo analizė. Politiniai režimai. Valstybė ir jos formos. Politologija šiuo metu užima vieną svarbiausių vietų tarp socialinių mokslų. Dar antikos laikais politika kartu su filosofija buvo vienas centrinių mokslų. Aristotelio mokslų hierarchijoje politika yra svarbiausias mokslas, kadangi jos funkcija glaudžiai susijusi su pagrindiniu visuomeniniu tikslu – derinti atskiro individo interesus su kitų individų interesais. Iki pat 19 am. politika nebuvo išskirta iš tokių mokslų kaip filosofija, istorija, teisė, sociologija. Daug amžių užėmęs politologijos diferenciacijos procesas liudija tiek apie laipsnišką politinės minties specializaciją, tiek apie politinių institutų turinio ir struktūros tapimą vis sudėtingesniais. Diskusiją apie tai, ką turėtų tirti politologiją, pirmiausiai iškilo JAV, kur jau 19 am. pabaigoje politologija nuskilo nuo konstitucinės teisės. Pirmojoje 20 am. pusėje jas pavyzdžiu ėmė sekti Prancūzija bei kitos Europos šalys, ir tik 20 am. pabaigoje buvusios TSRS teritorijoje aukštosiose mokyklose ėmė dėstyti politologijos kursą.


Socialiniai mokslai tyrinėja individų grupių santykius su tikrove ar tarpusavyje. Politikos mokslai priklauso socialiniams mokslams. Aristotelio mokslų hierarchijoje politika yra svarbiausias mokslas, kadangi jos funkcija glaudžiai susijusi su pagrindiniu visuomeniniu tikslu – derinti atskiro individo interesus su kitų individų interesais. Iki pat 19 am.

Politika kaip mokslinės analizės objdaug amžių užėmęs politologijos diferenciacijos procesas liudija tiek apie laipsnišką politinės minties specializaciją, tiek apie politinių institutų turinio ir struktūros tapimą vis sudėtingesniais.

Diskusiją apie tai, ką turėtų tirti politologiją, pirmiausiai iškilo jav, kur jau 19 am. Pirmojoje 20 am.

Svarbų vaidmenį akademiniame politologijos pripažinime turėjo 1948 m. Įvykęs tarptautinis politologų kongresas paryžiuje. Jie susitarė dėl vieningo politologijviešuosius (valstybinius ) institutus (centrinius, regioninius, vietinius, įstatymų leigybos, vykdomuosius, teisminius), jų struktūrą, funkcionavplačiąja prasme politologija aprėpia visą politinį žinojimą, Sudaro disciplinų, nagrinėjančių politiką, visumą. Griežtesnis politikos objekto supratimas būtų toks: ji tyria socialinių subjektų santykių dėl valdžios, įtakos, valdžios santykių mechanizmų, santykių tarp valdančiųjų ir valdomųjų dėsningumus.

19 am. Pabaigoje – 20 am. Pradžioje politologijos dėmesys buvo nukreiptas į valstybę, jo institutus, normas, 30-50 metais jis nukrypo į empiriškai stebimą politinę žmonių elgseną, į valdžios santykius tarp jų. Tikriausiai, pažiūros į politologijos objektątyrinėtojas (politinis mąstytojas) ar politologų susivienijimas (mokykla), kurie remiasi tam tikrais vertinimo aksiominiais kriterijais, kuriuos npažinimo-įvertinimo funkcija: prasiskverbimas į politinį gyvenimą, jo įvertinimas bei dėsningumų nustatymas.

Instrumentinė-praksiologinė funkcija: kitų mokslų pasiekimų naudojimas politinėje praktikoje, valstybės valdyme, partinėje strategijoje ir taktikoje, sprendimų priėmime bei jų realizacijoje.

Auklėjamoji-socializavimo funkcija: politinio žinojimo įtaka politinės socializacijos mechanizmui, asmens savirealizacijai,moksliškumo esmė – determinizmas – išaiškinti reišžmonių veikla – tikslinga veikla, paremta protu, laisva valia. Žmonių veikla retai yra nuspėjama, todėl sudėtinga nustatyti jos dėsningumus.

Politikos mokslą subrandino politinių visuomenių raida – 18 am.

Politologijos konspektas 3. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/politologijos-konspektas-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:44