Politologijos konspektas (5)


Politologijos konspektas.

M. Duverger. G. Sartori. Kultūrinė bei sicialinė kaita ir naujos pk elementai. Struktūrinio funkcionalizmo sadaros modelis. Politinė kultūra ir politinės sistemos stabilumas. Politinė lygybė. Solidarumas, pasitikėjimas ir tolerancija. Asociacijos socialinės bendradarbiavimo struktūros. Socialinis kapitalas. Socialinis kapitalas, pasitikėjimas ir rotacinio kredito asociacijos. Socialinio kapitalo normos ir pilietinio angažuotumo tinklai.


P yra nuolatinės sąveikos procesas tarp grupių, visuomenių, valstybių, tautų;

P visada reiškia politinių vertybių išreitingavimas, tikslų nustatymas, valdžios siekimas, interesų konkurencija, sprend. priėmimas;

P yra įmanoma tik kolektyvinėje aplinkoje (bendrą spr. turi priimti bent 2 subjektai).

Mokslas kaip savarankiškas dalykas atsiranda iš poreikio geriau pažinti pasaulį. 4 etapai:

I. Iki 19 a. P analizė kaip sav. tyrinėjimo sritis nebuvo susiformavusi. P vertinimai buvo pateikiami filosofijos, sociologijos, teisės dalykuose. Tai PM universalistinis etapas – neatsiskyrę bendriausi samprotavimai, kokia turi būti gyvenimo sąranga.

II. 19 a. vid. prasideda teisinis, legalistinis PM etapas – P pradėta sieti su administraciniu ir teisiniu reguliavimu. Pagr. obj. – valstybė ir jos įstatymai, per kuriuos reguliuojamas valstybės gyvenimas.

III. 20 a. pr. prasideda realistinis et. – P išeina už valstybės ribų, P suprantama kaip visi procesai, kurie vyksta visuomenėje, kur yra valdžia ir konfliktai. Pagr. obj. – visas politinis procesas: valdžios veikimas, polit. santykiai, polit. sistema, kurioje politinis gyvenimas yra daugiau nei polit. procesas.

IV. Po 2-ojo Pasaul. karo Amerikoje prasidėjo bicheiviorealistinis PM etapas. Obj. pasipildo politinio elgesio tyrimu. Nuo tada domimasi rinkimų elgesiu, politine kultūra, polit. dalyvavimo aspektais.

PM įsitvirtinimą kaip sav. disciplinos paspartino demokratizacijos procesas. Lietuvos PM nuo 1990 m.

Mokslas – tai siekis apibendrintai paaiškinti tikrovę, kuri turi daug reiškinių, todėl yra siauresnės pažinimo sritys, pvz. matematika, istorija ir kt.

PM priklauso socialinių mokslų sričiai (ekonomika, vadyba, teisė, žurnalistika). Kaip ir kiti social. mokslai PM vertinamas skeptiškai, nes neatitinka kriterijų, nes sunku išvengti ideologinio vertinimo, subjektyvumo, sąvokos – daugiaprasmės. PM negali pritaikyti eksperimento metodo, nes negali patikrinti išvadų.

4) kadangi valdantieji lab. parengti valdymui, jiems turi būti absoliuti valdžia.

1)+ kai 1 valdo ir remiasi kt. interesais – monarchija;

3)+ kai keli valdo visų interes – aristokratija;

5)+ kai dauguma valdo vardan visų – politėja;

2) prigimtinė t – žmg. prote esantis amžinosios teisės atspindys (10 dievo įsak.);

T.Hobsas (17 a.) „Leviatanas“ (dirbt. jūros pabaisa). Išplėtojo valstybės sutartinės kilmės idėją. Žm. susitarė kurti valstybę. Sukurta V turi garantuoti individams saugumą, ramybę, o jie besąlygiškai paklūsta. H.- absoliučios monarchijos šalininkas ir kategoriškai atmetė bet kokį valdžios pasiskirstymą. Valdovas nėra susitarimo dalyvis, jis tik gerovės garantas.

Politikos mokslo struktūra: Struktūra: politikos teorija, lyginamoji politika, tarptautiniai santykiai, valstybės teorija (pvz. Valstybės kilmės teorija), politiniai institutai (institucijų tyrimai), ribinės mokslo disciplinos (antropologija, astrologija,geografija, istorija, politinė sociologija, politekonomika, polit. psichologija).

Galia - tai socialinių mokslų kategorija. Ji reiškiasi įv. formomis: gerove, armija, valdžia, įtaka, nuomone irtt. Galia nuolat pereina iš vienos formos į kitą ir ji reiškiasi visuose sočiai, sluoksniuose. Galia reiškia individo ar grupės sugebėjimą priversti paklusti kitą individą ar grupę, nepaisant jo pasipriešinimo. Turtas yra vienas iš galios visuomenėje svertų. Galia - sugebėjimas veikti, pasiekti rezultatą - socialinis sugebėjimas priimti privalomus sprendimus, turinčius ilgalaikius socialinius padarinius. Galios rangas siejamas su potencialiai galinčio įsakinėti individo turima padėtimi (pvz. Prezidentas, Premjeras, Meras). Galios šaltiniai įvairūs: turtas, žinios, neeiliniai gabumai, balsavimas, prestižas, informacija. Politikos mokslą domina galios santykiai makrolygyje (visuomenės mastu) ir mezolygyje (grupėje).

Galios rūšys - pg. laipsnį ir išteklius. Galios reiškimosi formos: jėga, viršenybė, autoritetas, patrauklumas. Jėga reiškiasi: utilitarinė jėga - kai gauna atlygį už paklusnumą; prievarta - bausmė ar paskatinimas; įtikinėjimas - propaganda; viršenybė arba dominavimas atsiranda savaime, kai asmuo užima aukštą padėtį; autoritetas - socialiai sankcionuota valdžia, ji remiasi legitinumu, kuris kyla iš 4 pagr. šaltinių: racionalaus žinojimo, teisių, tradicinių vertybių ir tikėjimo lyderio charizma. Galios šaltiniai: 1)ekonominiai- materialiniai; 2) socialiniai; 3)dvasiniai. Politinės galios specifinės savybės: 1) prievartos naudojimo valstybėje teisėtumas; 2) priimtų sprendimų viršenybė; 3)viešumas ir visuotinumas; 4) monocentrizmas - vienas sprendimų priėmimo centras; 5) galios išteklių visuma: material, dvasiniai, demografiniai.

  • Politologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 49 puslapiai (23265 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos konspektai
  • Microsoft Word 221 KB
  • Politologijos konspektas (5)
    10 - 6 balsai (-ų)
Politologijos konspektas (5). (2016 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/politologijos-konspektas-5.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:49