PON tinklo modeliavimas


Elektronikos referatas. Sutrumpinimų sąrašas. Įvadas. PON tinklas. PON tinklo technologijos. Apon / bpon. Epon. Gpon. Wdm- pon. PON architektūra. Prieigos tinklo topologijos privalumai ir trūkumai. Tinklo privalumai. Tinklo trūkumai. Modeliavimo įrankiai. „OptiSystem“. „Optsim“. Sumodeliuotas tinklas ir rezultatai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Telekomunikacijos – viena sparčiausiai besivystančių sričių pasaulyje. Tobulėjant kompiuterinei technikai bei augant vartotojų poreikiui, atsiranda naujo pobūdžio interaktyviosios paslaugos, spartesnio duomenų perdavimo poreikis, taip pat aukštos raiškos multimedijos galimybės. Šiems poreikiams patenkinti išvystomos naujos interneto tiekimo technologijos, t.y. varinį kabelį keičia optinis. Pluošto prieigos tinklų technologijos tinka patenkinti šiuos prašymus.

Taigi, optinės gijos tinklai- radikalus sprendimas, tačiau prieš kelerius metus jis buvo laikomas brangiu, tačiau atpigus optiniams komponentams, tiesti naują optinę giją prieigos tinkle apsimoka bei taip pat atnaujinant senuosiuos tinklus. Yra daugybė optinės prieigos pasirinkimo variantų, tačiau šiame darbe analizuosiu PON tinklo architektūrą sumodeliuotame tinkle programų „Optisystem“ ir „Optsim“ pagalba.

PON (angl. Passive optical network )- pasyvūs optiniai tinklai, kurie naudoja „taškas- daug taškų“ topologiją, leidžiančią vienos šviesolaidinės skaidulos pagalba pajungti keletą vartotojų, panaudojant pasyvinius optinius šakotuvus, kurie vieną bendrą signalą gali paskirstyti paprastai 16, 32 arba 64 skaiduloms. Vietinėje stotyje apkrovos srautas, atėjęs iš optinės linijos terminalo (OLT- optical line terminal) minėtais optiniais šakotuvais paskirstomas kiekvienam optinio tinklo elementui (ONU- optical network unit) arba optinio tinklo terminalams (ONT- optical network terminal). Optiniai šakotuvai neatlieka komutavimo funkcijų, todėl signalai perduodami visiems vartotojams, net ir tiems, kuriems jie nėra skirti. Kadangi signalų perdavimui yra naudojama bendra terpė, duomenys yra koduojami.

APON buvo pirmasis tinklas, pagrįstas PON technologija kuriant FTTH diegimą, nes tinklo infrastruktūrą buvo sukurta remiantis ATM (angl. Asynchhronous Transfer Mode) technologija. Kadangi siūlomos šios struktūros paslaugos yra ne tik ATM, bet taip pat videofilmų platinimas, skirtųjų linijų paslaugų ir „Ethernet“ ryšys išreiškiamas plačiajuosčio PON pajėgumu. Laikui bėgant sistema APON buvo pervadinta į Plačiajuostis pasyvus optinis tinklas BPON. BPON buvo standartizuotas ITU rekomendacijos G.983.1, .2, .3, ir 4 . BPON turi du pagrindinius privalumus, iš pradžių ji pateikė kaip 3 kartos bangos ilgio vaizdo paslaugų, ir, antra, kad yra stabilus standartas, kuris vėl naudoja ATM infrastruktūrą. ITU-T rekomendacija G.983.1 apibrėžia tris veiklos klases: A, B ir C.

EPON tinklas remiantis FTTH priėmė IEEE802.3ah standartą. Priėmus „Ethernet“ technologiją prieigos tinklo valdymas supaprastėjo naudojant vieną protokolą. Vienas protokolas vietiniam tinkle, prieigos bei magistraliniame tinkle palengvina diegimą FTTH. EPON standartai tinklų bendruomenėje pervadinti "paskutinės mylios" iki "pirmos mylios", kurie simbolizuoja svarbą ir reikšmę prieigos tinklo dalyje. EFM pristatė „Ethernet“ pasyvus optinio tinklo EPON‘s koncepciją, kurioje taško į daug P2PM tinklo topologijos yra įgyvendinamos su pasyvaus optinio skirstymu.

PON tinklo modeliavimas. (2015 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/pon-tinklo-modeliavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:46