Ponų ir bajorijos viešpatavimo laikotarpis


Jezuitu viespatavimas. Mikalojus radvila rudasis referatas. Referatai apie mikaloju radvila.

Istorijos referatas. Ponų ir bajorijos viešpatavimo laikotarpis. Karai su švedais dėl Livonijos 1600 metais. Lietuvos karo ir politikos vadai Zigmanto vazos laikais. Karas su Maskva ir Polianovos taika. Pradžia 1654 –1667 m. Karo su Maskva.


Goštautų šeimos reikšmė nesumažėjo nė po jono goštauto mirties. Tačiau zigmanto ii laikais goštautų šeima pasibaigė – išmirė. Tada iškilo greta jų stovėjusios, taip pat senos, giminiškos didikų radvilų ir astikų šeimos. Aukščiausiai iškilo radvilos. Astikai nepajėgė jų nukonkuruoti (xvi a. Gale jie išmirė), ir zigmanto augusto laikais vadovaujamoji rolė priklausė radviloms. Su jais, jau tada ir kiek vėliau, bandė konkuruoti gudų kilimo chodkevičiai, kurie betgi, negalėdami prilygti radviloms turtingumu, nepaveržė iš jų įtakos. Be vadovaujančiosio didžiūnų šeimos Lietuva niekad neapsiėjo. Tatai visai suprantama: gyvenant savarankiškoje valstybėje, visuomenės dėmesys juk turėjo kur nors krypti; jis negalėjo krypti į lenkijoje gyvenantį ir dar iš svetur atėjusį valdovą, kuriam abi valstybės buvo lygios, todėl krypo į galingiausiąją Lietuvos šeimą. Tuo būdu tokios šeimos galvos darėsi tarsi Lietuvos nevainikuotais kunigaikščiais.

1577 m. Vyriausiu vadu buvo paskirtas vilniaus vaivada mikalojus radvila rudasis, kuriam padėjo sūnus, lauko hetmondas kristupas, pramintas perkūnu.

Kristupas i radvila perkūnas, mikalojaus radvilos rudojo sūnus, - nuo 1572 m. Kiemo hetmondas (jis pirmasis – nuo 1579 m. – pradėjo vadinti lauko hetmondu), nuo 1579 m. Trakų kaštelionas ir vicekancleris. Nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, o nuo 1589 m. Didysis hetmonas; didelis kalvinų globėjas (1603 m. ).

Stepono batoro laikais (1576 – 1586 m. ) Lietuvos didikai, jėzuitams atvykstant į vilnių, beveik visi buvo protestantai, bet netrukus didelė jų dalis vėl sugrįžo į katalikybę. Į katalikybę sugrįžo net dižiausiojo protestantų veikėjo, mikalojaus radvilos juodojo, šeima.

Buvo dvi radvilų šeimos šakos. Vienos centras buvo biržai ir kėdainiai, o kitos – nesvyžius ir olyka (voluinėje). Vėlesniųjų biržiečių radvilų tėvas buvo mikalojus rudasis, o nesvyžiečių – mikalojus juodasis. Biržiečiai radvilos visą laiką liko kalvinai, o nesvyžiečiai, pradedant mikalojaus juodojo sūnumis, buvo katalikai. Šios šeimos palikuonys išgyveno iki mūsų laikų, o biržiečiai visi išmirė dar xvii amžiuje.

Jėzuitams jau nebebuvo sunku įkurti aukštąją mokyklą: jai kandidatų jau buvo pakankamai paruošta, proesorių iš tų pačių vilniškių jėzuitų irgi buvo tinkamų; jie jau turėjo nemaža turtų ir daug galingų globėų. Jais ypatingai rūpinosi vyskupas protasevičius ir jo koadjutorius, pačių jėzuitų į katalikybę atverstas vyskupas jurgis radvila (mik. Juodojo sūnus).

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 5 puslapiai (1904 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Ponų ir bajorijos viešpatavimo laikotarpis
    10 - 3 balsai (-ų)
Ponų ir bajorijos viešpatavimo laikotarpis. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/ponu-ir-bajoru-viespatavimo-laikotarpis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:40