Popamokinės veiklos veiksmingumas


Kulturinis kapitalas. Kultūrinis kapitalas isvados.

Sociologijos tyrimas. Popamokinės veiklos veiksmingumas. Turinys. Įvadas. Tyrimo problema ir aktualumas. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Tyrimo metodinis pagrindimas. Popamokinės veiklos mastas ir pobūdis. Popamokinės veiklos sąlygos. Prieinamumas. Materialinė bazė. Organizacija. Informacijos sklaida. Dalyvavimo / nedalyvavimo motyvai ir priežastys. Motyvų struktūra. Šeimos socialinis – kultūrinis kapitalas ir socialinė padėtis kaip moksleivių dalyvavimo popamokinėje veikloje veiksniai. Išvados. Priedai.


Šeimos socialinis – kultūrinis kapitalas popamokinė veikla – labai svarbi moksleivių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas pamokų metu. Popamokinė veikla taip pat yra neatsiejama moksleivio asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, pilietiškumą, lavinanti vaizduotę, komunikabilumą. Popamokinė veikla atlieka ir prevencines funkcijas socialiai žalingų įpročių atžvilgiu: nusikalstamos veiklos, priklausomybių nuo narkotinių medžiagų ir kt. Socialinės transformacijos laikotarpiu, kintant visuomeninėms vertybėms ir normoms, jauniems žmonėms sunku atsispirti pagundai savo poreikius patenkinti neteisėtu keliu, pastaraisiais metais stiprėja įvairios deviacijos formos: daugėja nepilnamečių padaromų nusikaltimų, tarp jaunuomenės didėja narkotikų, alkoholio ir rūkymo vartojimas, dažnėja savižudybės, mokyklos nelankymas ir kitos socialinės negerovės. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad žmogui, neturinčiam socialiai naudingo pomėgio, atsiranda tikimybė bei rizika socialiai nepriimtinam užimtumui ir nusikalstamumui. Popamokinės veiklos svarba tokiame sudėtingame socializacijos kontekste yra neabejotinai labai didelė. Jos supratimas atsispindi ir valstybės edukacinėje strategijoje. Didelis dėmesys popamokinei veikslai skiriamas, pavyzdžiui, vaikų ir jaunimo socializacijos programoje , valstybinėse švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatose.

Pastaraisiais metais pasirodė įvairius popamokinės veikos aspektus gvildenančių publikacijų (autoriai: s. Dzenuškaitė, r. Makarskaitė, s. Eitminavičius, a. Paulavičiūtė i. Zaleckienė ir kt. ). Tačiau, susipažinus su ligšioliniu problemų analizės įdirbiu popamokinės veiklos srityje, pastebėtinas naujų empirinių tyrimų trūkumas, kuris apsunkina strateginį problemų sprendimą. Todėl lr švietimo ir mokslo ministerija inicijavo tyrimą popamokinės veiklos veiksmingumas , kurį atliko vpu sociologinių švietimo tyrimų laboratorijos bendradarišnagrinėti dalyvavimo ir nedalyvavimo popamokinėje veikloje priežastis, moksleivių motyvaciją bei popamokinės veiklos sąlygas.

Išryškinti analizuojamųįgyvendinant tyrimo uždavinius buvo panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai, vieni kitus papildantys ir kontroliuojantys, metodai: anketinėšis metodas pasirinktas dėl to, kad jo pagalba galima gauti išsamią kiekybinę informaciją. Kiekybinio pobūdžio duomenys, surinkti ipc prie švietimo ir mokslo ministerijos, tyrimo uždavinių atžvilgiu yra fragmentiški ir nepakankami.

  • Sociologija Tyrimai
  • 2010 m.
  • 54 puslapiai (12942 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos tyrimai
  • Microsoft Word 132 KB
  • Popamokinės veiklos veiksmingumas
    8 - 1 balsai (-ų)
Popamokinės veiklos veiksmingumas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/popamokines-veiklos-veiksmingumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:12