Postmodernizmas ir modernybės krizė


Postmodernizmo skaidres. Postmodernizmas filosofijoje. Kas yra modernybė. Postmodernizmas literaturoje. Postmodernizmas filosofijos konspektai. Postmodernizmas kitas. Postmodernizmas konspektas. Postmodernizmas speros. Postmodernizmas lietuvoje referatas. Ž.deridos filosofija.

Filosofijos referatas. Įvadas. Postmodernizmas ir modernybės krizė. Kultūrinės istorijos iškilimas. Postmodernizmas ir istorikai. Naratyvo problema. Išvados. Literatūra. Prieš pradedant nagrinėti apie postmodernizmą ir modernybės krizę, galima drąsiai teigti, kad tai yra periodas (laikotarpis), kuriam būdinga nauja ekonominė tvarka, naujas socialinis žmonių gyvenimas, nauja kultūros forma, kurią lemia žinojimo ir žinijos organizavimo būdai. Tai leidžia siekti individo autonomijos ir subjektyvios gerovės, vartotojiškumą. Keičiasi žmonių pasaulėžiūra, vertybės, gyvenimo stilius. Daugiau pradedama rūpintis dvasiniais dalykais, pramogomis. Postmodernus mąstymas, būdamas laisvas nuo anksčiau mokslui būdingo buvusio kategoriškumo, įteisina fragmentinio atskleidimo ir aprašymo poziciją. Pastangos pagauti visumą,sukonstruoti atitinkantį realybę vaizdą yra bergždžias, todėl avangardistai abejoja socialinio žinojimo galimybe. Nors ir tapęs labai populiarus terminas tarp įvairių pasaulių specialistų, filosofų tai sukėlė nemažai painiavos. Jau xixa. Pabaigoje vokiečių filosofas f. Nyčė teigė: tiesa yra išrandama ir ji nuolat kinta,panašiai kaip upės vanduo. Kitas garsus prancūzų filosofas ž. Derida apibūdindamas postmodernią visuomenę vartoja rekonstrukcijos sąvoką. Pirmiausiai dekonstruojamas klasikinis ir metafizinis mąstymas: nėra amžinų ir nekintančių dėsningumų ir nekintamų pagrindų. Dekonstruojamas subjektas- nėra aš- yra vis kitas aš. Virtuali tikrovė panaikina skirtumą tarp realybės ir vaizduotės, įsiviešpatauja televizijos ir video žaidimų pasaulis.


Prieš pradedant nagrinėti apie postmodernizmą ir modernybės krizę, galima drąsiai teigti, kad tai yra periodas (laikotarpis), kuriam būdinga nauja ekonominė tvarka, naujas socialinis žmonių gyvenimas, nauja kultūros forma, kurią lemia žinojimo ir žinijos organizavimo būdai. Daugpostmodernus mąstymas, būdamas laisvas nuo anksčiau mokslui būdingo buvusio kategoriškumo, įteisina fragmentinio atskleidimo ir aprašymo poziciją. Jau xixa. Pabaigoje vokiečių filosofas f. Kitas garsus prancūzų filosofas ž. Vyksta tikrovės simuliacija- įsiviešpatauja simuliakrai-taip teigė kitas prancūzų mąstytojas ž. Bodrijaras. M. Fuko neigia vientisą linijinę pažangą ir siūlo tyrinėti kultūras skiriančias ribas ir slenksčius. Nėra esminės istorijos tvarkos, tvarka yra pats istorijos rašymas. A. Gidensas linkęs vartoti ne postmodernumo, o vėlyvojo modernumo terminą, tvirtindamas, kad dabar mes esame tik radikalesnėje modernumo, o ne visiškai naujoje fazėje. Z. Baumanas išskirtinį dėmesį kreipė į tai, kaip veikiantys individai yra suaugę su socialinėmis struktūromis ir kaip perima pastarųjų kokybinius bruožus. J. F. Liotardas postmodernizmu vadina ne naują epochą, bet visuomenės būseną po to, kai yra pasibaigę didieji pasakojimai, tai yra dingęs tikėjimas jais.

Socialiniai istorikai, aistringai analizuojantys istorinius metraščius, tarsi iškasė duobę pačiam istorijos kaip mokslo dalykui.

Novatoriškomis socialinių istorikų įžvalgomis pasinaudojo postmodernistai — nauja kritikų grupė, kuri ėmė kvestionuoti apskritai visų socialinių mokslų objektyvumą. Jų kritika neapsiri­bojo ideologinio amerikos istorijos ir vakarų mokslo pobūdžio pasmerkimu — jie taikė į pačius istorinio. Ir mokslinio žinojimo pagrindus. Postmodernizmas yra sietinas su trimis susijusiomis sąvokomis: modernybe , modernizmu ir poststruktūralizmu ; modernybė reiškia-modernų, pramoninį ir miestietišką gyvenimo būdą; modernizmas — tai judėjimas mene ir literatūroje, siekiantis užčiuopti naujojo gyvenimo būdo esmę (kurią, pavyzdžiui, simbolizuoja dangoraižis); poststruktūralizmas yra modernybės prielaidų, vyraujančių filoso­fijoje, mene ir kriticizme nuo xvii-xviii amžių, teorinė kritika. postmodernizmo terminu, kuris pirmiausia pasirodė mene (ypač architektūroje), buvo apibrėžiamos antimodernistinės meno formos. Architektai postmodernistai atmetė pragmatišką, veiks­mingą, racionalistinį modernistinės architektūros funkcionaliz­mą, pirmenybę teikdami istorinėms, keistoms ir nenuspėjamoms formoms bei linijoms.

  • Filosofija Referatai
  • 2011 m.
  • 16 puslapių (3559 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 59 KB
  • Postmodernizmas ir modernybės krizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Postmodernizmas ir modernybės krizė. (2011 m. Sausio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/postmodernizmas-ir-modernybes-krize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:08