Postmodernizmas ir modernybės krizė

Darbo raktažodžiai
Postmodernizmo skaidres. Postmodernizmas kitas.

Aprašymas
Įvadas. Postmodernizmas ir modernybės krizė. Kultūrinės istorijos iškilimas. Postmodernizmas ir istorikai. Naratyvo problema. Išvados. Literatūra. Prieš pradedant nagrinėti apie postmodernizmą ir modernybės krizę, galima drąsiai teigti, kad tai yra periodas (laikotarpis), kuriam būdinga nauja ekonominė tvarka, naujas socialinis žmonių gyvenimas, nauja kultūros forma, kurią lemia žinojimo ir žinijos organizavimo būdai. Tai leidžia siekti individo autonomijos ir subjektyvios gerovės, vartotojiškumą. Keičiasi žmonių pasaulėžiūra, vertybės, gyvenimo stilius. Daugiau pradedama rūpintis dvasiniais dalykais, pramogomis. Postmodernus mąstymas, būdamas laisvas nuo anksčiau mokslui būdingo buvusio kategoriškumo, įteisina fragmentinio atskleidimo ir aprašymo poziciją. Pastangos pagauti visumą,sukonstruoti atitinkantį realybę vaizdą yra bergždžias, todėl avangardistai abejoja socialinio žinojimo galimybe. Nors ir tapęs labai populiarus terminas tarp įvairių pasaulių specialistų, filosofų tai sukėlė nemažai painiavos. Jau xixa. Pabaigoje vokiečių filosofas f. Nyčė teigė: tiesa yra išrandama ir ji nuolat kinta,panašiai kaip upės vanduo. Kitas garsus prancūzų filosofas ž. Derida apibūdindamas postmodernią visuomenę vartoja rekonstrukcijos sąvoką. Pirmiausiai dekonstruojamas klasikinis ir metafizinis mąstymas: nėra amžinų ir nekintančių dėsningumų ir nekintamų pagrindų. Dekonstruojamas subjektas- nėra aš- yra vis kitas aš. Virtuali tikrovė panaikina skirtumą tarp realybės ir vaizduotės, įsiviešpatauja televizijos ir video žaidimų pasaulis.

Kategorija Filosofija Filosofijos referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2011 m.

Reitingas