Potvyniai


Potvyniai referatas. Potvyniu priezastys. Skaidres apie potvynius. Potvyniai įvadas. Potvyniai ir atoslūgiai. Potvyniai-skaidres. Referatas potvyniai. Potvyniai lietuvoje skaidres. Išsiliejančios upės. Uraganai skaidrės.

Aplinkos kursinis darbas. Turinys. Įvadas. Potvynių priežastys ir tikimybė. Fizikiniai potvynių rodikliai ir teritorinė sklaida. Ekstremalių potvynių kriterijai, grėsmė ir padaryti nuostoliai. Išvados. Literatūra. Kiekvienais metais pasaulyje įvykstančios gamtos stichinės nelaimės padaro didžiulę materialinę žalą ir nusineša žmonių gyvybes. Lietuvoje gamtos stichiniai reiškiniai yra reti, ir mūsų šalis nuo jų nukenčia kur kas mažiau negu aktyviu zonų ar galingų uraganų niokojami kraštai. Tarp lietuvoje kylančių gamtinių nelaimių svarbią vietą užima periodiškai pasikartojantys pavojingi upių potvyniai. Pastaraisiais metais kaimyninėje lenkijoje įvykę katastrofiniai potvyniai yra pakankamai svarbus argumentas, kad šiai problemai butų skirta daugiau dėmesio. Norint išvengti su potvyniais susijusių nuostolių ar juos sumažinti, reikia susisteminti ir išanalizuoti turimą informaciją apie šiuos pavojingus gamtos reiškinius bei numatyti jų prevencines priemones. Potvyniai kyla įvairiose mūsų šalies dalyse ir įvairaus didumo upėse. Periodiškai išsiliejančios iš krantų mažos ir vidutinės upės didelės žalos gyvenvietėms, komunikacijoms ir žmonėms nepadaro. Apie tai, kad lietuvoje dėl tokių potvynių butų kilusių didelių ūkinių ar aplinkosauginių problemų, žinių nėra. Kita vertus, tai gali būti susiję su tradiciškai ekstensyviu šių teritorijų naudojimu. Užliejamuose paupiuose yra mažai urbanizuotų ar intensyviai ūkyje naudojamų teritorijų, praktiškai nėra svarbių komunikacinių sistemų ir pavojingų objektų.


Kiekvienais metais pasaulyje įvykstančios gamtos stichinės nelaimės padaro didžiulę materialinę žalą ir nusineša žmonių gyvybes.

Norint išvengti su potvyniais susijusių nuostolių ar juos sumažinti, reikia susisteminti ir išanalizuoti turimą informaciją apie šiuos pavojingus gamtos reiškinius bei numatyti jų prevencines priemones.

Potvyniai kyla įvairiose mūsų šalies dalyse ir įvairaus didumo upėse.

Kitokia situacija gali susidaryti urbanizuotose teritorijose prie didžiųjų Lietuvos upių. Sniego tirpsmo ir liūtinių kritulių sukelti potvyniai praeityje čia yra padarę daug žalos. Daugiausia nuo potvynių nukentėdavo šalia neries ir nemuno per potvynius užliejamos teritorijos. Prie šių upių įsikūrę miestai praeityje buvo glaudžiai susiję su laivyba ir kitu intensyviu upės naudojimu. Pavojingiausi potvyniai jau seniai buvo žinomi nemune ties Kaunu ir deltoje bei neryje ties vilniumi. Šie du didžiausi šalies miestai praeityje nuolat kentėpavojingiausi potvyniai Lietuvoje kyla dėl staigaus sniego tirpsmo visame upės baseine ar didesnėje jo dalyje. Pavojingi sniego tirpsmo sukelti potvyniai dažniausiai susiformuoja nemuno deltoje. Kitose Lietuvos dalyse jie pasitaiko rečiau. Sniego tirpsmo sukelti potvyniai labai priklauso nuo hidrometeorologinių sąlygų prieš potvynį ir jo metu. Jeigu žiemos pabaigoje susidaro didelės vandens atsargos sniege, o prieš potvynį baseino požeminio ir dirvožemio vandens ištekliai irgi yra gana dideli, be to, didesnėje baseino dalyje prasideda staigus oro atšilimas be atšalimų, galima tikėtis didelių ar net katastrofiškų potvynių. Potvynių pavojus yra dar didesnis, kada orų atšilimas sutampa su stipriomis liūtimis. Su sniego tirpsmu susijusius potvynius ypač sustiprina upėse susidarantys ledo kamščiai, kurių didžiausia susiformavimo tikimybė pastaraisiais metais būna nemuno deltoje.

Dėl intensyvių liūčių kylantys potvyniai yra sunkiai prognozuojami ir periodiškai kartojasi visose Lietuvos upėse. Dėl palyginti mažų liūties apimamų teritorijų liūtinės kilmės potvyniai būna ryškesni mažose ir vidutinėse upėse, kurių tam tikruose ruožuose jie padaro daug žalos. Didžiosiose Lietuvos upėse lokalių liūtinių kritulių suformuotų potvynių kyla daug rečiau ir jie sukelia mažiau problemų. Liūčių sukelti potvyniai Lietuvoje tampa grėsmingi, kuomet i upes baseiną per parą iškrinta daugiau kaip 30–50 mm kritulių. Per ypač didelius potvynius sukėlusias liūtis per parą iškrisdavo daugiau kaip 100 mm kritulių.

Potvyniai. (2011 m. Vasario 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/potvyniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:08