PPO nutarimų įtaka Lietuvai


Ekonomikos tyrimas. Įvadas. Pasaulio prekybos organizacija. Lietuvos užsienio prekyba. Lietuvos užsienio prekybos statistika. Tiesioginės užsienio investicijos. Nedarbo lygis. Apsauga vietos gamintojams. Intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: atlikus tyrimą, nustatyti Pasaulio Prekybos Organizacijos nutarimų įtaką Lietuvai.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti PPO sąvoką;

Išanalizuoti Lietuvos eksporto ir importo statistikos duomenis;

Išanalizuoti tiesioginių užsienio investicijų statistikos duomenis.

PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJA

Pažvelgus į analizuojamo laikotarpio Lietuvos eksporto ir importo duomenis , matomas akivaizdus įstojimo į PPO ir Europos Sąjungą poveikis užsienio prekybos mastams: nuo 2004-ųjų metų pastebimas gana ženklus ir stabilus tiek eksporto, tiek importo augimas. Deja, aiškiai matoma ir tai, kad augo ir importas, didėjo prekybos balanso deficitas. Galima daryti prielaidą, kad Lietuva, pagal PPO nutarimus, bei patekusi į laisvą ES ekonominę erdvę neteko galimybės vykdyti laisvą užsienio prekybos politiką (prarado galimybę individualiai saugoti savo gamintojus panaudodama tarifinius ir netarifinius reguliavimo būdus), 2002-2014-iais metais netapo konkurencingesnė kitų šalių importui, nepajėgė augančio importo kompensuoti tolygiai didėjančiu eksportu. Tačiau galima įžvelgti ir teigiamų bruožų: ženkliai padidėjo eksporto augimas.

Analizuojant laikotarpį nuo 1999- 2014-ųjų metų galima teigti, kad TUI palaipsniui didėjo iki 2008-ųjų metų krizės. 2008-aisiais metais TUI sumažėjo 10,6 proc., lyginant su 2007 metais. Nuo 2009 metų pastebimas atsigavimas ir augimas iki pat 2014-ųjų metų. 2014 metus lyginant su 2013 metais TUI sumažėjo 5 proc. Nuo 2001- 2014-ųjų metų TUI išaugo 3,9 karto, tai rodo, kad vykdant PPO nutarimus ir įstojus Į ES užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuva pamažu, bet vis didėja.

Nuo 1998-ųjų metų iki pat įstojimo į PPO, fiksuojamas nedarbo lygio didėjimas, o jau 2002 metais pastebimas nedarbo lygio mažėjimas 3,6 proc. palyginus su 2001 metais. Nedarbo lygio mažėjimas fiksuojamas iki pat stojimo į ES, o tolimesnį mažėjimą galima susieti ir su darbo jėgos emigracija į ES šalis, kuris nedarbo lygio mažėjimą įtakojo labiausiai. 2008 metais jau pastebimas nedarbo lygio augimas, kuris jau ženkliai padidėja 2009 metais, auga 8 proc. lyginant su 2008 metais ir dar 4 proc. 2010 metus lyginant su 2009 metais. Tokį nedarbo lygio šuolį galima paaiškinti tuo, kad nemaža dalis Lietuvos verslo susidūrė su rimtomis mokumo ir likvidumo problemomis, dėl įmonių bankrotų ir išlaidų mažinimo darbo neteko daugybė Lietuvos gyventojų. Tokios pat problemos užklupo ir užsienio šalis, iš kurių į Lietuvą sugrįžo emigravusi nekvalifikuota darbo jėga, taip padidindama ir taip didėjantį nedarbo lygį.

Narystė PPO leidžia Lietuvai taikytis tokias rinkos apsaugos priemones kaip: antidempingas, kompensaciniai ir protekciniai muitai. Pirmosios dvi priemonės taikomos vykstant nesąžiningai prekybai. Dempingo ir eksporto subsidijavimo atvejais iškreipiamos lygiateisės konkurencijos sąlygos. Antidempingo kodekse išdėstytos taisyklės, kaip turi būti nustatomas dempingo skirtumas, kaip nustatoma dempingo žąla vietos pramonei, tyrimo procedūros ir galimos priemonės nustačius dempingą. Antidempingo kodeksas taikomas tik prekybai prekėmis, prekybai paslaugomis jis netaikomas (Rimkus,2005). Žinomiausi antidempingo taikymo atvejai:

  • Ekonomika Tyrimai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2839 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos tyrimai
  • Microsoft Word 45 KB
  • PPO nutarimų įtaka Lietuvai
    10 - 9 balsai (-ų)
PPO nutarimų įtaka Lietuvai. (2015 m. Lapkričio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/ppo-nutarimu-itaka-lietuvai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:46