Praktikos ataskaita VMI


Ekonomikos praktikos ataskaita. Įvadas. Apskaitos procesas ir jo organizavimas. Organizacinė struktūra, apskaitos sistema ir jos politika. Apskaitos procesas ir jo organizavimas. Specialios paskirties registrai. Ūkinių operacijų registravimas. Finansinė atskaitomybė. apskaitos politika. Teisės aktai, reglamentuojantys finansinės atskaitomybės parengimą. Apskaitos politika. Mokestinė atskaitomybė. Apskaitos kompiuterizavimas programinės įrangos naudojimas. Atsargų apskaita. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra ir šaltiniai. Priedai.


Kaip ir bet kokia kita įmonė Valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų vykdyti savo veiklos be finansinės-buhalterinės apskaitos. Todėl pagrindinė praktikos užduotis - susipažinti su apskaitos sistema, jos organizavimu bei politika, stebint kaip dirba finansų skyriaus specialistai. Tyrimo objektas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tyrimo metodai: stebėjimas, konsultacijos, praktinės užduotys.

Norint detaliau susipažinti su Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vykdoma apskaita bei su apskaitos organizavimu ir politika praktikos metu teko nagrinėti įstatymus bei kitus teisės aktus, Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų buhalterinės apskaitos vadovą, taip pat teko stebėti finansų skyriaus darbą, registruoti operacijas, susijusias su kasos aparatų kompensavimu, informacinėje sistemoje pildyti mokėjimo nurodymus bei atlikinėti kitus pavestus darbus.

Ataskaitoje pateiktos susistemintos praktikos metu įgytos žinios bei informacija apie tai, kaip vykdoma apskaita Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Apskaita reikalinga tam, kad būtų surinkta informacija apie subjekto veiklą, o surinkti duomenys turi būti perduoti suinteresuotiems asmenims. Apskaita padeda priimti sprendimus, kontroliuoti jų vykdymą. Apskaitos dokumentai bei registrai - svarbiausi ir patikimiausi informacijos šaltiniai. Nei viena įstaiga negalėtų egzistuoti be buhalterinės apskaitos.

Iki 1994 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) struktūrą sudarė 55 miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (centrinis mokesčių administratorius). Tokia struktūra buvo per daug smulki ir labai skyrėsi nuo Europos Sąjungos šalių mokesčių administravimo struktūrų. Todėl Lietuvai teko pakeisti esamą struktūrą.

Pareikalauti, informuoti vadovą, kad iš visų darbuotojų būtų imtasi priemonių efektyvesniam lėšų panaudojimui, vertybinių popierių normavimui bei jų saugumui užtikrinti, finansinei kontrolei sustiprinti;

Kontroliuoti lėšų taikymą;

Neįvykdžius arba pažeidus teisėtus buhalterio nurodymus, susijusius su einamomis pareigomis, kaltiems asmenims gali būti gali būti sumažintos ar neskiriamos premijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka taikomos drausminės nuobaudos.

Organizuoti bei kontroliuoti buhalterijos darbą, kad būtų vykdomi nustatyti reikalavimai.

Padėti rengti priemones lėšų saugumui užtikrinti bei užkirsti kelią trūkumams ir įstatymų pažeidimams (atskleidus neteisėtus darbuotojų veiksmus buhalteris turi apie tai pranešti vadovui);

Vizuoti dokumentus, susijusius su lėšų panaudojimu, darbuotojų atlyginimu, premijomis, darbo užmokesčio priedais, taip pat dokumentus, susijusius su priėmimu ir atleidimu iš darbo ir t.t.;

Sudaryti metinę atskaitomybę, tvarkyti blankų vedimą, apiforminti darbuotojų dokumentus (nedarbingumo pažymas, išleidžiant atostogų);

Tvarkyti personalo skyriaus dokumentus;

Registruoti direktoriaus pasirašytus įsakymus, nutarimus, potvarkius bei dokumentaciją ir perduoti ją vykdytojams;

Daryti pavedimus, sekti sąskaitos likutį banke;

Sekti sutarčių vykdymą, vykdyti kitus direktoriaus pavestus darbus.

Buhalteris turi garantuoti įrašų teisingumą, laiku pateikti atsiskaitomuosius dokumentus. Drausmines nuobaudas buhalteriui skiria įstaigos/įmonės vadovas.

Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami specialios paskirties apskaitos registruose. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Specialios paskirties apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine ar kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius.

Pagal Lietuvos įstatymus kiekvienas ūkio subjektas, vedantis apskaitą privalo būti patvirtinęs sąskaitų planą, kuris reikalingas tam, kad ūkio subjektą kontroliuojantis asmuo žinotų, kiek sąskaitų jis naudoja ir kas kokoje sąskaitoje fiksuojama. Jei apskaitoje daromi dvejybiniai įrašai sąskaitos kairė pusė vadinama debetu, o dešinė – kreditu. Sąskaitos balanso kairėje pusėje, kur apskaitomas ūkio subjekto turtas, turto judėjimas vadinamas aktyvinėmis sąskaitomis. Sąskaitos balanso kairėje pusėje, kur apskaitoma ūkio subjekto nuosavybė, įsiskolinimai vadinami pasyvinėmis sąskaitomis. Debetuojant aktyvines sąskaitas didėja jo turtas, o kredituojant aktyvines - turtas mažėja. Debetuojant pasyvines sąskaitas mažėja įsiskolinimai, o kredituojant – didėja. Sąskaitoje esantys likučiai vadinami saldo. Visad aktyvinės sąskaitos turi turėti debetinį likutį, o pasyvinės – kreditinį. Pasyvinių bei aktyvinių sąskaitų likučiai visuomet turi sutapti.

Praktikos ataskaita VMI. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/praktikos-ataskaita-vmi.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:53