Praktinės tarptautinio verslo organizavimo formos


Vadybos referatas. Įvadas. Eksportas. Franšizė. Įmonės filialas užsienyje. Jungtinė veikla. Strateginiai aljansai. Viršnacionalinės įmonių formos Europos Sąjungoje. Išvados. Literatūra.


Jungtinės veiklos sąvoka yra daugiareikšmė ir nelengvai apibrėžiama. Nors į jungtinę veiklą panašios komercinės veiklos organizavimo formos gali būti kildinamos nuo tų laikų, kai pradėjo plėtotis tarptautinė prekyba, tačiau tiksliai nėra žinoma, kur ir kada atsirado jungtinės veiklos terminas. Viduramžiais veikusi į jungtinę veiklą panaši bendradarbiavimo forma buvo vadinamasis ringas, turėjęs kartelinio susitarimo požymių. Tai buvo asmenų grupių ar įmonių susitarimas išpirkti visas tam tikros rūšies prekes, siekiant užimtti dominuojančią padėtį rinkoje ir dirbtinai padidinti tokių prekių kainas.

Dažnai pasigendama aiškaus ir visuotiniai priimtino jungtinės veiklos apibrėžimo, atskiriančio jungtinę veiklą nuo kitų ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimo formų, ir nurodoma, kad jungtinė veikla yra „miglota ir nuolat kintanti koncepcija“ bei „ekspansyvi sąvoka be tikslios reikšmės ir aiškių pasekmių pagal konkurencijos teisę.“ Tokius vertinimus lemia ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimo formų gausa, todėl iš esmės bet koks komercinio pobūdžio dviejų ar daugiau ūkio subjektų susitarimas, skatinantis ekonominę integraciją konkrečiose srityse, gali būti apibūdintas kaip jungtinė veikla. Jungtine veikla konkurencijos teisės tikslais gali būti apibūdinta tiek kaip esamų ar potencialių konkurentų sudarytas bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo siekiama, pavyzdžiui, kartu kurti naują produktą, bendrai atlikti gamybos plėtrai reikalingus mokslinius tyrimus, tiek dviejų ar daugiau ūkio subjektų bendrai kontroliuojamas subjektas, atliekantis, pavyzdžiui, jį kontroliuojančių ūkio subjektų gaminamų produktų platinimo, rinkodaros ar techninio palaikymo funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors kartais literatūroje jungtinė veikla apibūdinama tik kaip horizontalaus bendradarbiavimo forma, tačiau ir vertikalių santykių ūkio subjektų bendradarbiavimas gali būti apibūdintas kaip jungtinė veikla. Be to, bendrai kontroliuojami ūkio subjektai gali būti klasifikuojami pagal tai, kaip rinka, kurioje veikia bendrai kontroliuojamas ūkio subjektas, yra susijusi su rinka, kurioje veikia jį kontroliuojantys subjektai. Remiantis šiuo kriterijumi skiriama horizontali, vertikali ir konglomeratinė jungtinė veikla.

Konkurencijos teisės literatūroje pateikiama įvairių jungtinės veiklos apibūdinimų. Bene kiekvienas autorius, kiek išsamiau nagrinėjantis jungtinę veiklą, savaip apibrėžia šią sąvoką. Suprantant plačiai, jungtinė veikla dažniausiai apibūdinama kaip visoks esamų ar potencialių konkurentų sudaromas bendradarbiavimo susitarimas, o suprantant jungtinę veiklą siaurai, ji apibrėžiama kaip atskiras ūkio subjektas, bendrai kontroliuojamas nepriklausomų ūkio subjektų.

Strateginiai aljansai, tai yra įvairūs susitarimai tarp įmonių, esančių skirtingose šalyse, siekiant įgyti strateginių privalumų rinkoje ir konkurencinėje aplinkoje. Klasikiniai ir pagrindiniai strateginių alijansų tipai yra tokie: licencijavimas, frančizė, valdymo kontraktai, subkontraktiniai susitarimai (gamybos kontraktai), bendra įmonė, kontraktai “po užraktu” ir kiti kontraktiniai susitarimai. Strateginių aljansų bruožai:

Įmonės – partneriai bendrai pasidalija naudą, vykdo bendrą veiklos kontrolę;

Strateginis aljansas gali sudaryti prielaidas įgyti specifinių išteklių, tokių kaip išskirtiniai gebėjimai ir finansiniai ištekliai arba galia rinkoje, kuri pagerina strateginę poziciją. Strateginis aljansas sudaro galimybių patekti į užsienio rinką keičiantis žiniomis ir bendradarbiaujant su keliais verslo partneriais. Tokia partnerystė grindžiama tarpusavio bendradarbiavimu, o ne konkurencija.

Strateginiai aljansai gali sukurti konkurencinį pranašumą, jei konkurentai negali išsiaiškinti, kasgeneruoja pelną, jei jie negali imituoti išteklių ir tokios praktikos, kadangi neturi papildančiųjų išteklių, arba negali rasti partnerio, turinčio būtinų papildančiųjų išteklių. Pažymėtina, kad ištekliais pagrįstas konkurencinio pranašumo požiūris gali būti papildytas keliant prielaidą, kad turimi ištekliai sukuria aljansų formavimosi poreikį ir galimybes. Tai reiškia, kad aljansai formuojami tuomet, kai strateginė įmonės pozicija yra pažeidžiama ir jai reikalingi papildomi ištekliai, arba tada, kai įmonė išsiskiria socialine pozicija ir turi išteklių, suteikiančių galimybę pritraukti ir sudominti potencialius partnerius.

  • Vadyba Referatai
  • 2015 m.
  • 27 puslapiai (6985 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 86 KB
  • Praktinės tarptautinio verslo organizavimo formos
    10 - 2 balsai (-ų)
Praktinės tarptautinio verslo organizavimo formos. (2015 m. Kovo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/praktines-tarptautinio-verslo-organizavimo-formos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:07