Pramonės privatizavimas Lietuvoje


Lietuvos pramones privatizavimas. Pramones privatizacija.

Ekonomikos referatas. Nuosavybės formos. Privati nuosavybė. Valstybinio turto privatizavimas ir jo tikslai. Privatizavimo būdai ir jų realizacijos formos. Pirmasis valstybės nuosavybės privatizavimo etapas lietuvoje. Antrasis valstybės nuosavybės privatizavimo etapas lietuvoje. Privatizavimo proceso lietuvoje apibūdinimas. Pramonės privatizavimo lietuvoje mastai ir pavyzdžiai. Literatūra.


ruošia tokius įstatymus, kurie užtikrintų ekonominę laisvę, tačiau neleistų piktnaudžiauti ekonomine galia,

Nuosavybės formų įvairovė leidžia plačiau panaudoti visuomenės narių sugebėjimus ir yra svarbus veiksnys, didinantis demokratinės santvarkos stabilumą. Todėl reikėjo panaikinti valstybinės nuosavybės monopolį Lietuvos ekonomikoje, sukuriant privatų ekonomikos sektorių.

Privatizacija – valstybinių įmonių ir kitos nuosavybės perdavimas privačioms firmoms ar asmenims.

Valstybinės nuosavybės privatizavimo tikslai iš esmės sutampa su vyriausybių siekiais susilpninti valstybės vaidmenį valdant ir kontroliuojant įmones; sukurti vadybininkų klasę, kuri komerciniu pagrindu valdys įmones, įvesti akcinę nuosavybę ir ją paskleisti platiems gyventojų sluoksniams; padidinti įmonių resursų panaudojimo efektyvumą, gauti pajamų iš įmonių pardavimo.

socialinio teisingumo, suprantamo kaip kompensacijos už praleistus socializmo sistemoje metus, įgyvendinimas;

Jei kalbama apie žalos buvusiems savininkams atlyginimą, tai nėra komercinė privatizacija, o tik turėto turto grąžinimas. Jei siekiama infliacijos mažinimo, tai, parduodant valstybinį turtą, stengiamasi gauti kuo daugiau piniginių pajamų, o tam geriausiai tinka komercinio privatizavimo formos.

Siekiant ekonominio efektyvumo didinimo, valstybinės nuosavybės privatizavimo formą pasirinkti sudėtingiau. Reikia nustatyti, kas labiau įtakos ekonominį efektyvumą konkrečioje įmonėje. Tuomet dėl teisės kontroliuoti įmonę konkuruoja iš vienos šalies – įmonės vadovybė su turimu patyrimu ir geru įmonės reikalų žinojimu, o iš kitos šalies – ją galintys pirkti investuotojai.

Egzistuoja trys pagrindiniai būdai pervesti valstybines įmones į privačią nuosavybę: įmonės gali būti padovanotos, parduotos arba panaudota kuri nors šių būdų kombinacija.

Pasirenkant privatizavimo būdą, kyla klausimas: kam turi būti perduotos įmonės.

Skirtingos tikslinės būsimų savininkų grupės sudaromos atsižvelgiant į efektyvumo kriterijų, pageidaujamą privatizavimo greitį ir socialinį privatizavimo priimtinumą.

Trys pagrindinės valstybinių įmonių pervedimo į privačią nuosavybę būdų realizacijos formos:

Privatizavimas įmonės vadovybei dažniausiai reiškia įmonės ar įmonės dalies nuosavybės teisių perėmimą, kai jos valdymą perima vadovaujantys tarnautojai ar komercinių padalinių vadovai (vadybininkai) arba pašalinių (ne tos pačios įmonės) vadybininkų įtraukimas į įmonės valdymą, kartu suteikiant jiems galimybę tapti įmonės bendrasavininkiais arba savininkais.

Socialinio teisingumo požiūriu, įmonės pardavimo vadybininkams metodas gali būti kritikuojamas, nes įmonės vadybininkų turimos lėšos daugeliu atvejų atsirado dėl jų priklausymo nomenklatūrai.

Svetimo kapitalo pritraukimas taip pat kelia problemų – prieš teikdami kreditus bankai nori žinoti įmonės vertę, kurią nustatyti labai sunku. Valstybinis kreditavimas, parduodant įmones jų vadybininkams, gali vykti mokėjimo kainos išdalijimo terminais būdu. Tačiau tokiu būdu dar nebus rastas įmonės sanavimo ir papildomų investicijų šaltinis. Tokiu atveju garantas praktiškai gali būti tik valstybė.

Reikia pabrėžti, kad dėl įmonės vadybininkų investicinio nepajėgumo šis privatizavimo metodas tinka tik toms įmonėms, kurios turi palyginti naują technologiją, gerus tiekimo bei realizacijos ryšius. Tik šiomis sąlygomis galima tikėtis įmonės veiklos efektyvumo padidėjimo, ją pardavus vadybininkams.

Valstybinę įmonę parduodant tiek vietiniams vadybininkams, tiek vadybininkams, atvykusiems iš kitur, taikomas tarpusavio derybų, aukciono arba konkursinis pardavimo būdai.

Valstybės įmonių, kurios turi pasenusią technologiją, gamina nepaklausią naujose rinkose produkciją, privatizavimas turi užtikrinti galimybę pritraukti investicijas. Trūkstant vietinio kapitalo, didžiausios investicijos laukiamos iš užsienio investuotojų. Be didelių kapitalo injekcijų, užsienio investuotojai dažniausiai atneša ir naujų technologijų diegimo galimybę. Dėl technologinio atsilikimo daugeliui įmonių tai vienintelis šansas išgyventi konkurencijos sąlygomis. Vakarų rinkos, kur galima užsidirbti konvertuojamos valiutos, be naujų technologijų nebus pasiekiamos. Naujas organizavimas ir disciplina, komercinis strateginis požiūris yra tai, ką atneša užsienio investuotojai į įmones, kartu mokydami ir auklėdami jų darbuotojus.

  • Ekonomika Referatai
  • 2012 m.
  • 12 puslapių (4495 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Pramonės privatizavimas Lietuvoje
    9 - 3 balsai (-ų)
Pramonės privatizavimas Lietuvoje. (2012 m. Birželio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/pramones-privatizavimas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:23