Prancūzijos mokesčiai


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė dalis. Valstybės vaidmuo rinkos ekonomikoje. Fiskalinė politika. Valstybės pajamos. Valstybės išlaidos. Darbo apmokėjimas. Valstybės biudžeto formavimas. Darbo rinkos politika. Socialinės apsaugos samprata. Praktinė dalis. Valstybės vaidmuo rinkos ekonomikoje. Fiskalinė politika. Valstybės pajamos. Valstybės išlaidos. Darbo apmokėjimas. Valstybės biudžeto formavimas. Darbo rinkos politika. Socialinės apsaugos samprata. Išvados. Literatūros sąrašas.


Valstybė – tai institucijų visuma, kuri turi suteikti galimybes šalies gyventojams veikti šalyje. Kiekviena valstybė turi savo pareigas, tai skirstyti savo biudžetą privalomoms valstybės veikloms, užtikrinti šalies gynybą, piliečių aprūpinimą, mokečių sistemas ir kita. Valstybės ir piliečių atsakomybė kuria socialinio sektoriaus ekonomiką, kuri derina bendrus valstybinius interesus su gyventojų ir grupių interesais.

Darbo objektas : Prancūzijos mokesčių sistema.

Darbo tikslas : išanalizuoti Prancūzijos mokesčių sistemą ir ją palyginti su Lietuvos mokesčių sistema, atskleisti pagrindines viešojo sektoriau problemas Prancūzijoje.

Darbo uždaviniai :

Aptarti pagrindines mokesčių sistemos sudedamąsias dalis.

Išanalizuoti Prancūzijos mokesčių sistemą ir ją palyginti su Lietuvos mokesčių sistema.

Atskleisti pagrindines viešojo sektoriaus problemas Prancūzijoje.

Valstybės vaidmuo rinkos ekonomikoje gali būti suprastas skirtingai. Valstybė, dalyvaudama rinkos ekonomikoje leidžia įstatymus ir juos tvarko, užtikrina prekių ir paslaugų judėjimą šalyje ir už jos ribų ir vienas svarbiausių valstybės darbų – vykdyti ekonominę poltika, be kurios šalis tampa nekonkurencinga. Valstybės kišimąsi į rinkos ekonomiką lemia trys prielaidos:

1. Klasikiniai veiksniai. Tai veiksniai, kurie privalo užtikrinti viešųjų prekių ir paslaugų poreikius: krašto apsauga, kultūra, aplinkosauga ir kt.

2. Transakcinės arba sandorio išlaidos. Tai tokios išlaidos, kurias sudaro: sąnaudos,būtinos potencialiam pirkėjai bei pardavėjui surasti; prekės savybių nustatymo sąnaudos.

3.Cikliniai svyravimai. Ekonomikos rinkai būdingi nuosmūkio ir pakilimo ciklai, neišvengiami gamybos nuosmukiai, infliacijos procesai, finansinės krizės. Valstybė privalo imtis priemonių norint susidoroti su šiais svyravimais.

Strateginė valstybės funkcija. Valstybė privalo užtikrinti efektyviai funkcionuojančią rinkos ekonomiką.

Apsauginė valstybės funkcija. Valstybės ir privačios nuosavybės apsauga, vartotojų teisių apsauga ir kt.

Socialinė valstybės funkcija. Valstybė turi sudaryti sąlygas plėtotis sociokultūrinei sričiai:

Mokslas, kultūra, švietimas, sveikatos apsauga,motinystės parama.

Fiskalinė politika – tai biudžetinė politikos dalis, susijusi su valstybinio biudžeto pajamų formavimu remiantis mokesčių sistema. Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas yra nedarbo ar infliacijos panaikinimas. (Ekonomikos vadovėlis, 2007m.) Pagrindinės fiskalinės politikos priemonės yra mokesčių arba vyriausybės išlaidų keitimas. Fiskalė politika skirstoma į:

Valstybės pajamos,tai tokios pajamos, kurias valstybė gauna į savo biudžetą iš savo šalies gyventojų, ir vėliau jas perskirsto tam tikroms reikėms. Valstybės biudžeto pajamas sudaro :

Nemokestinės pajamos. Tai pajamos iš valstybės nuosavybės, pajamos iš bankų ir konfiskacijos, vietinės rinkliavos.

Fiskalinė. Tai biudžeto pajamų surinkimas. Ši funkcija reiškia, kad didžiąją nacionalinio biudžeto dalį sudaro pajamos iš mokesčių surinkimo.

Perskirstomoji. Susijusi su fiskaline funkcija. Į nacionalinį biudžetą gautos lėšos yra perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Reguliavimo. Priimdama mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti spartesnį ekonomikos augimą, kovoti su nedarbu, infliacija ir pan. Šiuo atveju pasireiškia mokesčių reguliavimo funkcija. ( R.Mituzienė, E.Jonuškienė, 2011m., Lietuvos mokesčių sistema)

Valstybės išlaidos tai pajamos skirtos tam tikrai sričiai iš valstybės biudžeto. Pagal klasikinę biužeto išlaidų klasifikaciją išskiriamos šios išlaidų rūšys:

Ekonominės. Pagal šią klasifikaciją išlaidos skirstomos remiantis ūkiniais principais arba gamybiniais elementais: išlaidos kapitalniams įdėjimams, darbo užmokesčiui, subsidijoms ir t.t.

Biudžeto išlaidų klasifikacija gali būti skirstoma į: tikslinę (tai biudžeto išlaidų grupavimas, kuris remiasi valstybės bendrais nacionaliniais, ekonominiais, politiniais ir socialiniais tikslais bei juos atitinkančiomis programomis) ir funkcinę (tai biudžeto išlaidų grupavimas pagal pagrindines valstybės funkcijas).

Valstybės išlaidos skirtomos pagal įvairiais socialines, ekonomines ir valdymo programas, kurios turi tenkinti valstybės valdymo principus ir strategiją. (D.Ruškytė, A.V.Rytkauskas, V.Navickas, Mokesčių ir darbo rinkos sąveika.Vilnius 2012.)

Prancūzijos mokesčiai. (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/prancuzijos-mokesciai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:03