Prancūzijos revoliucija


Prancuzijos revoliucijos reiksme. Treciojo luomo nasta. Prancuzijos treciasis luomas. Prancuzijos revoliucija referatas. Prancuzijos revoliucija reiksme. Dvasininku padetis prancuzijos revoliucijos metu. Ukio krize prancuzijoje xviii. Didžiosios prancūzijos revoliucijos reikšmė. Didžioji prancūzijos revoliucija esė. Tiurgo reformos.

Politologijos referatas. Didžioji prancūzijos revoliucija. Prancūzijos politinė, visuomeninė ir ekonominė padėtis. Revoliucijos reikšmė. Išsireiškimai, atsiradę revoliucijos metais.


Brendo feodalinės visuomenės ir absoliutizmo krizės atomazga.

Revoliucijos priežastys

1.Absoliutizmas XVIII a. II p.: a) karaliaus valdžios neribojo Generaliniai luomai, kurių karalius nešaukė nuo 1614 metų; b) teismas neturėjo savarankiškumo, nes karalius galėjo savo nuožiūra įkalinti bet kurį valdinį; c) karalius labiau rūpinosi privilegijuotais luomais; d) politiniai priešininkai buvo persekiojami ir baudžiami už karaliaus valdžios kritiką; d) didžiulės lėšos karaliaus rūmų išlaikymui e) nesėkmingi karai ( Septynerių metų karas 1756 – 1763 m., po kurio prarado nemažai kolonijų Šiaurės Amerikoje).

2.Feodalizmo liekanos: a) ūkinės veiklos suvaržymai (cechų sistema, vidaus muitinės, valstybės monopolijos); b) valstiečius slėgė didžiulės prievolės senjorams ir dideli mokesčiai valstybei;

3.Visuomenės luomų nelygybė. Prancūzijos visuomenė buvo luominė (XVIII a. pab. buvo 26 mln. gyventojų): a) dvasininkų luomas (0,7 %); b) Bajorijos luomas (1,5%); c) trečiasis luomas – miestiečiai (bankininkai, advokatai, gydytojai, prekybininkai, valdininkai, amatininkai, elgetos, valkatos) ir valstiečiai (97,85%);

Dvasininkai ir bajorija buvo privilegijuotieji luomai, kurie naudojosi visomis privilegijomis: atleisti nuo mokesčių,

kūno bausmių; galėjo užimti svarbias pareigas, medžioti; dvasininkais ir karininkais galėjo tapti tik bajorai;

Visa mokesčių našta slėgė trečiąjį luomą, o taip pat šio luomo atstovai neturėjo teisės dalyvauti valstybės valdyme.

4.XVIII a. vid. Prancūziją ištiko finasinė krizė. Valstybėje buvo pradėtos reformos (valstybės finansų kontrolierių A. Tiurgo ir Ž. Nekero reformos), kurių tikslas – pagerinti ūkio būklę ir sustiprinti valstybės finansinę padėtį. Tačiau reformos baigėsi nespėjus jas ir pritaikyti (dvasininkijos ir bajorijos pasipiktinimas, nes jiems grėsė privilegijų praradimu; taip pat nepritarė ir Marija Antuanetė).

5.Švietėjų idėjos.

6.

Prancūzijos revoliucija. (2012 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/prancuzijos-revoliucija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:27