Prancūzijos užsienio politika


Prancūzijos politika. Prancūzijos prezidento funkcijos. Prancuzijos užsienio politika rišeljė. Prancuzijos vyriausybe ministrų tarybos sudetis. Prancuzijos parlamentas uzsienio politika. Prancuzijos uzsienio politikos bruozai. Prancuzijos uzsienio departamentas. Uzsienio politikos bruozai prancuzijoje. Prancuzijos parlamento funkcijos.

Politologijos referatas. Prancūzijos užsienio santykių centriniai organai. Prancūzijoje galioja 1958 metų konstitucija su vėlesnėm pataisom. Ji apibrėžia pagrindinius organus, vykdančius užsienio politiką. Užsienio reikalų ministerija. Valstybės sekretorius užsienio reikalams. Ministerijos generalinis sekretorius. Generaliniai departamentai. Ekonominių ir finansinių reikalų departamentas. Kultūros ir techninio bendradarbiavimo departamentas. Administracinis ir socialinis departamentas.


Prancūzijoje galioja 1958 metų konstitucija su vėlesnėm pataisom.

Prancūzijos respublikos parlamentas susideda iš dviejų rūmų: nacionalinio susirinkimo, renkamo tiesioginiu balsavimu, ir senato, renkamo netiesiogai. Senate yra atstovaujami ir prancūzai, gyvenantys užsienyje. Užsienio politikos srityje parlamentas turi teisę spręsti karo ir taikos klausimus. Apibrėžtos parlamento funkcijos nagrinėjant ir tvirtinant tarptautinius susitarimus. Yra išvardintas išsamus tarptautinių susitarimų sąrašas, kurie gali būti parvirtinti tik įstatymo, išleidžiamo parlamento, būdu. Tai taikos ir prekybinės sutartys, sutartys uždedančios įsipareigojimus valstybiniams finansams, susitarimai, keičiantys vidaus įstatymus, sutartys apie asmenų padėtį, liečiančios teritorijos atidavimą, keitimą ar prijungimą. Tokios sutartys įsigalioja po ratifikacijos.

Beveik visas svarbiausias funkcijas užsienio politikoje prancūzijos konstitucija koncentruoja prezidento rankose. Į jo funkcijas įeina.

- skirti ir akredituoti ambasadorius užsienio valstybėse. Užsienio valstybi kai kurios kitos prezidento funkcijos užsienio politikoje išplaukia iš eilės konstitucijos straipsnių, skirtų bendroms prezidento, kaip valstybės galvos ir pirmininkaujančio ministrų taryboje, funkcijoms.

Dėl plačių prezidento įgaliojimų premjer-ministro vaidmuo yra mažiau reikšmingas negu kitose vakarų valstybėse. Tačiau eilė konstitucijos straipsnių suteikia vyriausybei ir premjer-ministrui plačią erdvę nustatant bendrą šalies politiką ir jos kasdieninį vykdymą. Premjer-ministras yra atsakingas už nacionalinį saugumą. Tam tikrais atvejais jis gali skirti asmenis į karines ir civilines valstybines pareigas. Išskirtiniais atvejais jis gali pirmininkauti vietoje prezidento ministrų tarybos posėdžiuose.

Vyriausybė taip pat dalyvauja skiriant ambasadorius užsienio valstybėse, veda derybas ir sudaro tarptautinius susitarimus, nereikalujančius ratifikacijos, tiesa, apie tai ji turi pranešti prezidentui.

Visa tai rodo, kad prancūzijos vyriausybė ir premjer-ministras yra svarbūs centriniai užsienio politikos organai.

Be paminėtų centrinių organų prancūzijos konstitucija numato dar ir konstitucinę tarybą. Ši taryba vykdo apibrėžtas kontrolės funkcijas užsienio politikos srityje. Pagrindinė tarybos funkcija užsienio reikaluose - prižiūrėti tarptautinių susitarimų atitikimą konstitucijai.

Pagrindinė grandis vykdant kasdieninę operatyvinę veiklą užsienio politikoje prancūzijoje, kaip ir kitose šalyse, yra užsienio reikalų ministerija.

Prancūzijos užsienio politika. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/prancuzijos-uzsienio-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:08