Praradimas skatina pažinti save ir įkvėpia kurti

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Praradimas skatina pažinti save ir įkvėpia kurti.


Mano kalbėjimo tikslas yra įrodyti, kad praradimai skatina kurti.

Visų pirma, prarasta gimtoji žemė skatina kurti ir mylėti tėviškę iš toli. Juk praradus savo gimtąją tėviškę, gimtuosius namus yra labai sunku. Tai yra vieta, kur prasidėjo mūsų gyvenimas. Tad nieko nuostabaus, kad ji mums yra tokia reikšminga. Apie gimtosios žemės praradimą ir kūrybą pasakoja garsi lietuvių poetė, romantinės pasaulėjautos lyrikė, dramatiškų vidinių lūžių asmenybė, trapi, mylinti moteris Salomėja Nėris. Jos eilėraįčiai labai melodingi, skambūs, skambūs, teigiantys gyvenimo džiaugsmą ir buities tragiškumą. Salomėja Nėris yra talentingiausia lietuvių poetė, kuri meistriškai kūrė giliaprasmius eilėraščius. Gaila, tačiau likimas šiai rašytojai buvo negailestingas. Antrojo pasaulionio karo pradžioje Salomėja Nėris su sūnumi Sauliumi priverstai pasitraukia į Rusijos gilumą. Gyveno Ufoje, Penzoje, Maksvoje. Poetė jautėsi labai vieniša ir nelaiminga. Aršiausios žiemos, svetima kultūra ir kalba ją labai slėgė. Be to, ji nežinojo kaip gyvena artimieji, likę Lietuvoje. Ar givi? Ar sveiki? Ar tebe stovi namai? Apskritai poetė kankinosi dėl ateities. Kaip reikės gyventi svetimoje šalyje? Ar bus kada nors galimybė sugrįžti į savo gimtąją Lietuvą? Dar Salomėja Nėrį slėgė kaltės jausmas dėl abejotinų politinių sprendimų. o, ar supras, ar atleis, ar priims kada nors ją Lietuva. Tokie jausmai perteikiami karo metais parašytais eilėraščiais. Vieną iš tokių eilėraščių kaip pavyzdį galima paimti eilėraštį „Namo“. Šis eilėraštis yra apie gimtosios tėvynės ilgesį. Eilėraščio kalbantysis yra mama, kuri kalbasi su savo mažu vaiku. Kalbasi apie apie gimtuosius namus. Vaiko pasaulis paprastas, nesudėtingas. Namus jis suvokia tada, kai visa šeima yra drauge, tad namai jam asocijuojasi su tėčiu. Tiek mamai, tiek sūnui namų vaizdas yra mielas, jaukus, savas, saugus ir artimas. Eilėraštis pasibaigia labai niūresne, prastesne nuotaika, nes namai yra tik prisiminimuose, o realybė yra svetima ir šalta. Šiuo kūriniu autorė norėjo išreikšti savo begalinį gimtosios Lietuvos liūdesį. Tad, galima teigti, jog savo gimtojo krašto praradimas skatina kurti ir visapusiškai tobulėti.

Taip pat, prarasta laisvė žadina kūrybą. Net ir sukrečiantys išgyvenimai, tokie kaip laisvės praradimas, nepalaužia tvirtos dvasios žmogaus.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (2217 žodžių)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 22 KB
  • Praradimas skatina pažinti save ir įkvėpia kurti
    10 - 8 balsai (-ų)
Praradimas skatina pažinti save ir įkvėpia kurti. (2016 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/praradimas-skatina-pazinti-save-ir-ikvepia-kurti.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:15