Prasmingos informacijos atsiminimas. Atminties lavinimas


Atminties lavinimo pratimai. Prasmingos informacijos isiminimas. Aristotelis apie atminti. Atminties susidarymo procesas. Atminties rusys ir tyrimas referatas peros.lt. Informacijos atsiminimas video. Atminties susidarymo rūšys. Psichologija atminties pratimai. Aristotelis ir atmintis. Psichologijos konspektai.

Psichologijos tyrimas. Įvadas. Metodika. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūra.


Atmintį žmonės įsivaizduoja labia įvairiai. Aristotelis ją, dar antikos laikais, apibūdino kaip buveinę esančia širdyje, Platonas manė, jog atmintis formuojasi sieloje, vėliau atmintį imta lyginti su biblioteka, šiandien lyginama su kompiuterio standžiuoju disku ir tt. (Tebel-Nagy, 2009). Psichologijoje atmintį galime apibrėžti kaip psichikos procesą, kurio metu patirtis ir informacija yra įsimenama, laikoma ir atsimenama (Lapė, 2003), arba visa, kas rodo, jog tai, kas buvo įsiminta, išliko (Myers, 2000). Kiekvienas kasdien susiduriame su atminties procesais, jos rezultatais, problemomis ir drąsiai galime pripažinti, jog atminties svarba neginčytina. Juk iš tiesų, be atminties mūsų gyvenimas būtų tuščias, akimirką trunkančių epizodų rinkinys. Tokiame gyvenime, neatpažintume nei vieno kadanors sutikto žmogaus, netgi papraščiausias pokalbis negalėtų normaliai vystytis be atminties.

Atmintį sudaro trys pagrindiniai procesai:

•Įsiminimas;

•Išsaugojimas;

•Atsiminimas:

o Atpažinimas (atpažindami palyginame pateikiamą objekto informaciją su jo vaizdiniu mūsų atmintyje);

o Atgaminimas (neturime su kuo lyginti, atgaminame patys) (Psichologija šiandien, 2008).

Atmintis pagal informacijos saugojimo trukmę klasifikuojama į jutiminę, operatyvinę, genetinę, ilgalaikę ir trumpalaikę (Psichologija šiandien, 2008).

Pagal G. Millerį trumpalaikės atminties apimtis yra 7+/-2 struktūriniai informacijos vienetai, tačiau gali būti padidinta (Martišius, 2008). Trumpalaikei atminčiai persipildžius, naujai gauta informacija pradeda stumti ankščiau gautą. Taip perfiltruota potencialiai naudinga informacija patenka į ilgalaikę atmintį, kai tiems dalykams ar informacijai specialiai teikiame reikšmę, sąmoningai ar emocionaliai apdorojame (Tebel-Nagy, 2009). Norint geriau įsiminti ypač svarbus informacijos kartojimas, regimasis įspūdis (kuo daugiau jutimų organų priima informaciją, tuo įspūdis stipresnis) (Psichologija šiandien, 2008), ryškus vaizdinių susidarymas (žmonės susikūrę ryškų nepažįstamojo vaizdinį, geriau juos atsimins) (Myers, 2000). Svarbu, jog mes įsimename tik tai į ką sąmoningai kreipiame dėmesį. Galime būti daugybę kartų matę kažkokį objektą, bet nesugebėti jo apibūdinti (Psichologija šiandien, 2008).

  • Psichologija Tyrimai
  • 2012 m.
  • 7 puslapiai (1929 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos tyrimai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Prasmingos informacijos atsiminimas. Atminties lavinimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Prasmingos informacijos atsiminimas. Atminties lavinimas. (2012 m. Birželio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/prasmingos-informacijos-atsiminimas-atminties-lavinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:47