Prekybos reguliavimas


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Tarptautinės prekybos politika. Tarptautinė prekyba. Tarptautinės prekybos politika Lietuvoje. Tarptautinės prekybos politikos reguliavimas. Tarifiniai tarptautinės politikos reguliavimo metodai. Muitai. Muitų samprata, funkcijos, apskaičiavimo metodai. Muitų rūšys Lietuvoje. Muitų reikšmė. Tarifinės kvotos. Netarifiniai tarptautinės politikos reguliavimo metodai Kiekybiniai apribojimai. Kvotos. Importo licencijavimas. Savanoriški eksporto apribojimai. Paslėptieji netarifiniai apribojimai. Finansiniai netarifiniai apribojimai. Eksporto subsidijos. Eksporto kreditai. Tarptautinės prekybos tarifinio ir netarifinio reguliavimo tvarka. Išvados. Literatūra.


Temos ištirtumas. Kadangi tema gana aktuali, jai skiriamas pakankamas mokslininkų dėmesys. Temą gana plačiai nagrinėjo tiek užsienio, tiek Lietuvos autoriai, nors tenka pabrėžti, kad daugelis jų išskiria tuos pačius tarptautinės prekybos reguliavimo metodus ir gana panašiai nagrinėja jų taikymo atvejus. Tai suprantama, nes juos gana griežtai reglamentuoja nacionaliniai bei tarptautiniai teisės aktai. Šiame darbe daugiausia remiamasi D.Bernatonytės knyga „Tarptautinė prekyba“, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymu, V. Kvainauskaitės knyga „Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai“, J.Vijeikio, B.Vijeikienės monografija „Tarptautinis marketingas“, kitomis knygomis, straipsniais, informacija internete.

Darbo tikslas – apžvelgti tarptautinės prekybos reguliavimą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti tarptautinės prekybos politikos sampratą, apžvelgti jos kryptis Lietuvoje, bei tarptautinės prekybos politikos reguliavimo reikšmę.

2. Aptarti tarifinių tarptautinės prekybos reguliavimo metodų taikymą Lietuvoje.

3. Apžvelgti netarifinius tarptautinės prekybos reguliavimo metodus, bei jų taikymą Lietuvoje, vykdant tarptautinę prekybos politiką.

4. Aptarti tarptautinės prekybos tarifinio ir netarifinio reguliavimo tvarką.

Darbo struktūros apžvalga: pirmame darbo skyriuje bendrai pristatoma tarptautinės prekybos politikos samprata, aptariama Lietuvos prekybos politika, pagrindžiama tarptautinės prekybos reguliavimo svarba. Antrajame darbo skyriuje nagrinėjamas tarifinių tarptautinės prekybos reguliavimo metodų taikymas Lietuvoje. Trečiasis darbo skyrius skirtas pristatyti netarifinius tarptautinės prekybos reguliavimo metodus, bei jų taikymą Lietuvoje, vykdant tarptautinę prekybos politiką. Paskutiniame darbo skyriuje bendrai analizuojama tarptautinės prekybos politikos tarifinio ir netarifinio reguliavimo tvarka Lietuvoje, o kartu ir Europos Sąjungoje.

Prieš padedant kalbėti apie tarptautinės prekybos reguliavimo būdus, tikslinga pirmiausia apsibrėžti tarptautinės politikos sampratą, tarptautinės prekybos politikos kryptis, bei tarptautinės prekybos politikos reguliavimo svarbą.

Tapusi ES nare, Lietuva užsienio prekybą vykdo pagal bendrus ES užsienio prekybos politikos reikalavimus ir priemones, kartu su kitomis narėmis formuoja bendrosios prekybos politiką. Lietuvos įstojimas į ES turėjo teigiamą įtaką užsienio prekybos apimtims didėti. 2006 metais eksportas padidėjo 18,43 proc., o importas per metus 22,98. Regioniniu požiūriu ES šalys buvo ir yra svarbiausios pagal prekybos mastą Lietuvos eksporto ir importo partnerės. 2006 metais toliau stiprėjanti vidaus paklausa skatino importą, todėl eksportas pagal plėtros spartą atsiliko nuo importo (4,55 procentinio punkto), o Lietuvos užsienio prekybos deficitas 2006 metais sudarė 14262,3 mln. litų ir toliau didėjo greitėjančiais tempais.

Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų strategijoje pabrėžiama, kad Lietuvai tam tikrą laikotarpį bus būdinga besivejančios plėtros ekonominė strategija. Lietuvos valstybės vykdoma ekonominė politika grindžiama veiksmingesniu dabartiniu laikotarpiu į eksportą orientuotos besivejančios plėtros modeliu. Tai rodo ir po įstojimo į ES kur kas sparčiau nei ES auganti šalies ekonomika ir užsienio prekyba (Jautuliavičienė, Kučinskienė, Garuckas, 2007, p. 81-92).

Protekcionizmas – valstybės vykdoma ekonominė politika, kurios tikslas – apsaugoti vidaus rinką nuo užsienio konkurencijos. Čia naudojami muitai, teikiamos subsidijos nacionaliniam ūkiui plėtoti ir kitais būdais apribojamas prekių judėjimas. Protekcionizmas, taikydamas šiuos apribojimus, sumažina naudą iš specializacijos arba visai jos neteikia. Jeigu šalys negali laisvai prekiauti, jos yra priverstos perkelti išteklius iš veiksmingos (mažų sąnaudų) jų naudojimo sferos į neveiksmingą, kad patenkintų įvairius savo poreikius.

Embargas – tai draudimas išvežti iš šalies arba įvežti į šalį prekes, auksą ar vertybinius popierius. Embargas taikomas dėl šių pagrindinių priežasčių: politinių, sveikatos apsaugos, moralinių (Sniečka, 2005, p. 577).

Taigi tarptautinės prekybos reguliavimas yra neabejotinai svarbus valstybės ekonominei politikai, nes valstybė negali pasiekti vidinės ekonomikos pusiausvyros, nepasitelkusi užsienio prekybos reguliavimo ekonominių priemonių. Kaip jau buvo minėta tarptautinės prekybos apribojimai gali būti tarifiniai ir netarifiniai. Tad kituose dviejuose darbo skyriuose bus plačiau nagrinėjamas šių metodų taikymas Lietuvoje.

TARIFINIAI TARPTAUTINĖS POLITIKOS REGULIAVIMO METODAI

Kaip jau minėta ankstesniame darbo skyriuje tarptautinės politikos reguliavimo metodai gali būti tarifiniai ir netarifiniai. Šiame darbo skyriuje plačiau panagrinėsime būtent tarifinių metodų taikymą Lietuvoje reguliuojant prekybą su užsienio šalimis. Pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis valstybės ekonominę politiką šioje srityje – 1998 metais priimtas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas. Taip pat svarbią reikšmę turi ir Lietuvos pasirašytas bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), stojant į pasaulio prekybos organizaciją.

Prekybos reguliavimas. (2015 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/prekybos-reguliavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:28