Priėmimo ir įsipareigojimo terapija streso valdyme


Psichologijos referatas. Priėmimo ir įsipareigojimo terapija angl. Acceptance and Commitment Therapy , ACT. Teorijos vystymasis. Filosofinės prielaidos. Teorinės prielaidos. Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos prasmė. Šešių procesų patologijos modelis. Šešių procesų terapinis modelis. Priėmimo ir įsipareigojimo terapija ir streso valdymas. Su stresu susijusi problema pasirinktoje įstaigoje. Kontingento aprašymas. Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos ciklo aprašymas. Trečiojo užsiėmimo smulkus aprašymas. Kvėpavimo pratimas , paremtas įsisąmoninimu „ Klausykis “. Savijautos aptarimas. Namų darbų aptarimas ir peržiūra. Aptariamos vertybės su užsiėmimo dalyviais. Pratimas „ Pagyrimai “. „ Vertybių įvertinimo “ pratimas. Metafora „ burbulas kelyje “. Pratimas „ Gyvenimo kompasas “. Literatūros sąrašas. Priedai Priedas Nr. Vertinamos gyvenimo sritys. Šeima išskyrus santuoką ir buvimą tėvais. Intymūs santykiai pvz. santuokoje , poroje. Vaikų auklėjimas. Draugai / socializavimasis. Darbas / Karjera. Išsilavinimas / Kvalifikacijos kėlimas. Pramogos / Laisvalaikis. Pilietiškumas / Gyvenimas bendruomenėje. Sveikata / Psichologinė gerovė. Priedas Nr. Gyvenimo kompasas. Šio metodo tinkamumą streso valdymui įrodančių mokslinių tyrimų apžvalga. Su stresu susijusi problema jūsų pasirinktoje įstaigoje Kontingento aprašymas. Kodėl šis metodas yra tinkamas šiam kontingentui. Užsiėmimų ciklo aprašymas Vieno užsiėmimo , kurio pagrindas šis metodas smulkus aprašymas Refleksija apie pravestą užsiėmimą.


Priėmimo ir įsipareigojimo terapiją, šiame darbe, pritaikoma viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojams. Remiantis pasirinktu metodu, aprašytas keturių užsiėmimų ciklas, siekiant mažinti stresą darbo vietoje.

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. Acceptance and Commitment Therapy, ACT) yra viena iš įsisąmoninimu grįstų terapijų, kuri skatina priimti nemalonius jausmus, mintis, įsivaizdavimus ir elgtis pagal savo vertybinius prioritetus vietoj nepageidaujamos patirties vengimo ar slopinimo. Terapijoje pabrėžiama, kad patirtis turėtų būti priimta neslopinant ir be kaltės jausmo, o kylančios problemos ir sunkumai dings priėmimo proceso eigoje (Hayes, 2004a). Taigi, pagrindinis priėmimo ir įsipareigojimo terapijos tikslas yra padėti žmonėms kurti vertingą ir prasmingą gyvenimą kartu su jame esančia kančia, kuri yra suprantama kaip natūrali ir neišvengiama gyvenimo dalis (Harris, 2006).

Teorija buvo sukurta 1988 metais, o autoriumi laikomas amerikietis Steven C. Hayes (Harris, 2006, p. 3). Autoriaus pageidavimu angliškai terapijos pavadinimas tariamas ne paraidžiui, o kaip žodis „act“ (Hayes, Strosahl, Wilson, 1999, cit. pgl. Hayes, Levin, Plumb-Vilardaga, Villatte, Pistorello, 2011), kuris išvertus iš anglų kalbos reiškia veikti, elgtis. Ši santrumpa taip pat atskleidžia terapijos esmę: terapijoje svarbu imtis veiksmų, kurie yra nulemti asmens vertybių, kuriomis yra tikima ir tvirtai laikomasi (Harris, 2006).

Priėmimo ir įsipareigojimo terapijoje akcentuojamas sąmoningas įsisąmoninimas (angl. mindfulness), todėl bandant suprasti šią terapiją svarbu suprasti, kaip apibrėžiamas sąmoningas įsisąmoninimas. Sąmoningas įsisąmoninimas suprantamas kaip gebėjimas stebėti savo pojūčius, mintis, emocijas, aplinką ir niekaip nevertinti, o tuo pačiu metu skatinti atvirumą, smalsumą ir priėmimą. Be to, svarbu gyventi dabarties momente, būti „čia ir dabar“, domėtis tuo ką darome ir kas vyksta dabar, o ne klaidžioti savo mintyse. Taip pat svarbu išgyventi savo jausmus, tokie kokie jie yra, nesistengiant jų kontroliuoti. Net jeigu yra išgyvenami nemalonūs patyrimai. Sąmoningas įsisąmoninimas skatina būti atviru ir smalsiu, o ne bėgti ar kovoti su savo išgyvenimais. Įsisąmoninimo procese svarbus lankstus dėmesys, kuris suprantamas kaip gebėjimas sąmoningai nukreipti, praplėsti ir sukoncentruoti dėmesį į skirtingus gyvenimo aspektus. Taigi, sąmoningas įsisąmoninimas yra supratimo, o ne galvojimo procesas. Įsisąmoninimas padeda sekti asmeninius įvykius, būti savimi, padeda labiau pažinti save ir savo reakcijas. Įsisąmoninimo procesas padeda atsiverti ir priimti net pačius nemaloniausius jausmus, mintis bei atsiminimus. Priimant ir išgyvenant nemalonią patirtį, skaudūs patyrimai atrodo mažiau grėsmingi ir tampa lengviau pakeliami (Harris, 2006; Harris, 2009).

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija yra priskiriama trečiajai kognityvinės ir elgesio terapijos bangai, kaip ir dialektinė elgesio terapija (angl. Dialectical Behavior Therapy, DBT), sąmoningumu grįsta kognityvinė terapija (angl. Mindfulness-Based Cognitive Therapy, MBCT) ir sąmoningumu grįstas streso valdymas (Mindfulness-Based Stress Reduction, MBSR). Visos paminėtos terapijos kryptys telkia dėmesį į priėmimo ir sąmoningo įsisąmoninimo vystymą (Harris, 2006; Hayes, 2004a).

Kadangi priėmimo ir įsipareigojimo terapija yra dalis kognityvinės ir elgesio terapijos svarbu suprasti, kaip ši terapija vystėsi. Elgesio terapija yra dalinama į tris dalis: tradicinę elgesio terapiją, kognityvinę elgesio terapija ir trečiąją kognityvinės ir elgesio terapijos bangą (Hayes, 2004a; Hayes, Luoma, Bond, Masuda, Lillis, 2006).

Pirmosios bangos elgesio terapija dėmesį kreipė į aiškius elgesio pasikeitimus ir naudojo klasikinio ir operandinio sąlygojimo technikas (Harris, 2006). Be to, svarbu tai, kad elgesio terapijos pagrindiniai principai buvo moksliškai, aiškiai apibrėžti bei kruopščiai patikrinti laboratorijose. Tai leido suformuluoti aiškias ir pripažintas intervencijas kylančioms elgesio ir sveikatos problemoms spręsti (Hayes, 2004a; Hayes, Luoma, Bond, Masuda, Lillis, 2006). Tuo laikotarpiu, elgesio terapija paneigė ir kritikavo neaiškias, moksliniais būdais neįrodytas ir nepagrįstas teorijas. Nors elgesio teorija buvo paprasta, aiški, racionali ir įrodyta bei kreipė dėmesį į aiškius simptomus, ji buvo kritikuojama, kad apžvelgia ne visus elgesio aspektus (Hayes, 2004b).

Antroji banga buvo pavadinta kognityvine elgesio terapija (angl. Cognitive-behaviour therapy, CBT). Ši kryptis atsirado, kai elgesio paaiškinimui nebeužteko klasikinio ir operandinio sąlygojimo principų – mokslininkai atkreipė dėmesį į pažintinius žmogaus procesus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas mintims ir jausmas. Į pažinimą (kogniciją) buvo žiūrimą kaip į protingą minčių, idėjų, prielaidų bei įsitikinimų kategoriją. Be to, buvo naudojami klausimynai, kuriais buvo nustatomos pažintinių procesų klaidos ir ieškoma būdų šioms problemoms spręsti.

  • Psichologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (6699 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 293 KB
  • Priėmimo ir įsipareigojimo terapija streso valdyme
    10 - 5 balsai (-ų)
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija streso valdyme. (2015 m. Rugsėjo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/priemimo-ir-isipareigojimo-terapija-streso-valdyme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:03