Priemonės pakelių dirvožemio būklei gerinti Fitoremidiacija


Ekologijos savarankiškas darbas. Įvadas. Transporto įtaka aplinkos kokybei. Automobilių keliai Lietuvoje. Autotransporto taršos žala aplinkai. Nacionalinė dirvožemio politika.


Derlingos žemės plotai visada buvo svarbūs žmonijai kaip maisto produktų gavybos terpė, tačiau kartu tai ir transporto infrastruktūros pamatas. Plėtojantis transporto infrastruktūrai, nemažai derlingo dirvožemio plotų prarandama, taip trikdoma socialinė - ekonominė teritorijos plėtra. Pakelių dirvožemis labai nukenčia, kai jį tenka tam tikromis priemonėmis tankinti tiesiant kelius (gatves). Plėtojant transporto infrastruktūrą šalinamas augalijos sluoksnis, o šie procesai greitina dirvožemio eroziją (Baltrėnas P. ir kt., 2012). Plačiai žinoma ir transporto poveikio lemiama dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais pvz., kadmiu, švinu, chromu, nikeliu, variu, cinku, gyvsidabriu ir kitais, bei naftos produktais (naftos produktų plovimas nuo kelių paviršių ant pakelės dirvožemio, ypač po nelaimingų atsitikimų). Patekę į dirvožemį, sunkieji metalai lėtai pasišalina iš ariamojo sluoksnio, vykstant erozijai ir defliacijai, patenka į augalus. Vienas iš pavojingiausių metalų Yra švinas. Patekęs į organizmą, jis padidina kitų sunkiųjų metalų toksiškumą.

Švinas – dažniausiai prie intensyvaus eismo kelių esančiuose dirvožemiuose aptinkamas metalas. Švinas yra laikomas autotransporto taršos indikatoriumi. Dirvožemyje šis metalas mažai judrus, su humusu sudaro pastovius kompleksinius junginius.

Darbo objektas: pakelių dirvožemių tarša ir priemonės jų būklei gerinti.

Darbo tikslas: įvertinti priemones pakelių dirvožemio būklei gerinti.

Darbo uždaviniai:.

Įvertinti autotransporto taršos žalą aplinkai.

Apžvelgti užteršto dirvožemio valymo metodus.

Išnagrinėti fitoremediacijos taikymo galimybes užterštų pakelių dirvožemių būklei

Kasmet gausėjantys autotransporto srautai sukelia daugybę ekologinių problemų: plečiasi akustinio diskonforto zonos, teršiamas dirvožemis, oras ir paviršiniai vandenys. Abejonių nekelia potenciali paviršinių vandens telkinių ir pakelių dirvožemių tarša sunkiaisiais metalais (švinu, manganu, nikeliu, chromu ir kt.), kurie patenka į aplinką kartu su degalų degimo produktais, tepalu, degalais.

Plečiantis miestų teritorijoms, didžiųjų miestų centriniuose rajonuose sukoncentruoti prekybos centrai, buitinio aptarnavimo įmonės, bankai, administraciniai ir kultūriniai centrai, reikalingiausios pramonės įmonės, dar labiau didina transporto srautus. Atsižvelgiant į tai, kad pusė ES (ne mažiau ir Lietuvoje) gyventojų turi nuosavus automobilius, kurie dėl pasenusių ir neefektyvių eismo reguliavimo sistemų bei neretai netvarkingų vidaus degimo variklių tiek padidina miestų NO2, dulkių, azoto, švino junginių koncentraciją, jog sukelia rimtą pavojų žmonių sveikatai. Automobiliai turi dar vieną neigiamą poveikį – judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes kartu su pavojingais sveikatai mikroorganizmais. Kiek tai pavojinga, galime spręsti kad ir iš tokio pavyzdžio: Prancūzijos vyriausybė ėmėsi radikalių priemonių automobilių eismui sostinėje sutvarkyti, kadangi 1995 m. Paryžiuje dėl automobilių išmetamų dujų poveikio mirė daugiau nei 3000 žmonių (Rutkovienė V.M., Sabienė N., 2008).

Teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, pramonės įmonės dulkėmis, autotransporto išmetamosiomis dujomis ir pan. Pakelėse, ypač šalia judriųjų magistralinių kelių, kaupiasi organinės ir mineralinės (sieros, druskos, azoto) rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, naftos produktai, radioaktyvieji izotopai ir detergentai (Cheminė tarša 2008).

išplaunamas lietaus ir gali neturėti neigiamo poveikio būtent išsipylimo vietoje, tačiau jis

patvarūs teršalai gali būti vėjo, vandens pernešami ir užteršti aplinką;

Sunkieji metalai dirvožemyje yra pasaulinė problema, kuri veikia daugumą ekosistemų. Pastaraisiais metais itin susidomėta tarša sunkiaisiais metalais, nes, padidėjus jų koncentracijai dirvožemyje, įrodyta gyventojų apsinuodijimo ir net mirties faktų, sukaupta pakankamai duomenų, įrodančių neigiamą užteršto dirvožemio įtaką augalams, gyvūnams ir žmogui. Sunkieji metalai aptinkami žemės ūkio naudojamuose plotuose bei juose augančiuose augaluose, įvairiose maisto grandinėse. Dauguma sunkiųjų metalų – gyvsidabris, kadmis, nikelis, chromas, varis, kobaltas ir daugelis kitų – pasižymi bent keliomis ar visuma neigiamo poveikio sveikatai savybių: kancerogeniniu, mutageniniu, teratogeniniu arba neurotoksiniu. Ypač pavojingas jų bendras sinergetinis poveikis.

Pavojingos cheminės medžiagos, patekusios į orą, anksčiau ar vėliau nusėda ant žemės arba išsilieja įvairių nelaimingų atsitikimų metu. Sunkieji metalai yra labai patvarūs ir patekę į aplinką ne suyra, o kaupiasi dirvožemyje. Taigi, dirvožemis yra laikomas ir teršalus kaupiančia, ir pernašos terpe. Tuo tarpu teršalai gali migruoti į paviršinius, gruntinius bei požeminius vandenis ir išplisti dideliais atstumais. Iš čia vėl gali patekti į mitybos grandines ir nuodyti gyvus organizmus.

Priemonės pakelių dirvožemio būklei gerinti Fitoremidiacija. (2015 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/priemones-pakeliu-dirvozemio-buklei-gerinti-fitoremidiacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:11