Priešdėlių at- ir par- vartojimo kitimas mokantis lietuvių kalbos. skirtumai tarp b2 ir c1 lygių


Lietuvių kursinis darbas. Įvadas. Dėstomoji dalis Slinkties veiksmažodžių priešdėlių at- ir par- išskirtinumas kitų lietuvių kalbos kryptį reiškiančių priešdėlinių slinkties veiksmažodžių kontekste. Žodyno ir mokinių vartojamų slinkties veiksmažodžių reikšmių santykis Duomenų rinkimas. Slinkties veiksmažodžių su priešdėliais at- ir par- vartojimo kitimo tyrimas. Išvados. Priedai. Literatūros ir šaltinių sąrašas.


Atkreiptas dėmesys į veiksmažodžių su priešdėliais vartojimą. Pastebėta, kad dažnai veiksmažodžiai su priešdėliais yra vartojami netaisyklingai vieni priešdėliai vartojami vietoj kitų.

Pasak „Lietuvių kalbos gramatikos“ priešdėlis nepakeičia pamatinio žodžio reikšmės, o tik ją susiaurina ir sukonkretina. Tas reikšmių susiaurėjimas ir sukonkretėjimas aiškiai matomas vartojant priešdėlius su slinkties veiksmažodžiais.

Slinkties veiksmažodžiai – tai žodžiai, reiškiantys subjekto persikėlimą iš vienos vietos į kitą. slinkties veiksmažodžių priešdėlių (ap(i)-, at(i)-, į-, iš-, nu-, pa-, par-, per-, pra-, per-, pra-, pri-, su-, už-.), pasirinkti du kryptį žymintys slinkties veiksmažodžiai – važiuoti ir eiti su priešdėliais at- ir par-. Šiame darbe analizuojamos tokios opozicijos kaip atvažiavo ir parvažiavo, atėjo ir parėjo. Būtent šie priešdėliai pasirinkti, nes prisijungę prie slinkties veiksmažodžių, abu šie priešdėliai reiškia kryptį artyn žinomo dalyko, o priešdėlis par- turi dar konkretesnę reikšmę – jo vedinių reikšmė yra veiksmas, vykstantis vienintele kryptimi – į namus.

Taisyklingas priešdėlių at- ir par- vartojimas, mano nuomone, rodo aukštą lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Tai turėtų skirti antros ir trečios grupės mokinių lygius. Todėl išsiaiškinta, kaip kito priešdėlių at- ir par- vartojimo dažnumas ir reikšmių paradigma.

Darbas atliktas naudojant kokybinius tyrimo metodus – analizuotas kiekvienas pavartojimo atvejis, gilinantis į konkrečią, sakiniu perteikiamą veiksmažodžio reikšmę. Antros ir trečios grupių darbai buvo lyginami tarpusavyje, siekiant išsiaiškinti, kaip pakito priešdėlinių slinkties veiksmažodžių vartojimas.

Pateikiamos nagrinėjamų žodžių ateiti, atvykti, atvažiuoti, pareiti, parvažiuoti reikšmės, apibrėžtos Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroniniame variante. Taip pat paaiškinama, kuo slinkties veiksmažodžių priešdėliai at- ir par- išsiskiria kitų lietuvių kalbos kryptį reiškiančių priešdėlinių slinkties veiksmažodžių kontekste.

Keliama hipotezė, kad antros grupės mokiniai neskiria priešdėlių at- ir par- reikšmių, vartoja jas sinonimiškai, pasirinkdami jiems patogesnį variantą. Tai turėtų būti at-, nes jis yra platesnės reikšmės ir besimokantysis, jį vartodamas, turi gerokai mažiau galimybių suklysti, todėl jį ir rinksis. Nors nesitikima, kad trečia grupė šiuos priešdėlius vartoja išvengdama klaidų, tačiau neabejojama, kad jų yra gerokai mažiau nei antros grupės darbuose.

Žinoma, labai daug priklauso nuo konteksto – rašinių tematikos – jei, pavyzdžiui, nekalbama apie namus, priešdėlio par- nebus galimybės panaudoti. Taip pat, sužinoti, ar mokiniai natūraliai vartoja priešdėlinius slinkties veiksmažodžius būtent taip, kaip pateikia savo darbuose, galimybes apriboja pats darbų pobūdis – nagrinėti rašiniai buvo namų užduotis, taigi, mokiniai galėjo nevaržomai naudotis gramatikos vadovėliais, žodynais bei kita jiems reikalinga medžiaga.

  • Lietuvių kalba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2243 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lietuvių kursiniai darbai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Priešdėlių at- ir par- vartojimo kitimas mokantis lietuvių kalbos. skirtumai tarp b2 ir c1 lygių
    10 - 4 balsai (-ų)
Priešdėlių at- ir par- vartojimo kitimas mokantis lietuvių kalbos. skirtumai tarp b2 ir c1 lygių. (2015 m. Lapkričio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/priesdeliu-at-ir-par-vartojimo-kitimas-mokantis-lietuviu-kalbos-skirtumai-tarp-b2-ir-c1-lygiu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 08:05