Priešmokyklinio amžiaus vaikų dydžio suvokimas


Pedagogikos konspektas. Daiktų dydžio suvokimo ypatumai. Daiktų didumo suvokimo mechanizmas. Kaip ankstyvojo amžiaus vaikai suvokia daikto didumą. Kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai suvokia daikto matmenis. Daug sunkiau vaikams rasti aukštį. Dydžio vaizdinių plėtojimo metodika. Dydžio vaizdinių formavimo nuoseklumas. Dydžių lyginimas. Mokyti dydžių lyginimo būdų. Plotis, aukštis, storis. Dydžio vaizdinių plėtotė. Svorio jausmo” ugdymo ypatumai. Matavimas ir matavimo vienetai.


Dydis yra labai svarbi matematinė sąvoka, reiškianti objekto ar reiškinio išmatuojamą ar apskaičiuojamą savybę. Ji reiškia ilgį, plotą, tūrį, laiko trukmę.

Kaip ankstyvojo amžiaus vaikai suvokia daikto didumą

Vaiko ir suaugusiojo didumo suvokimo mechanizmas yra toks pat. Tik vaiko šis mechanizmas dar nesusiformavęs. Naujagimio akių tinklainė yra tokia pat, kaip ir suaugusiojo, todėl ir daiktai joje atsispindi taip pat. Tačiau vien iš vaizdo tinklainėje negalima spręsti apie daiktų didumą. Kūdikis iš pradžių nemoka žiūrėti, t. y. suvedinėti regėjimo ašių į vieną tašką ir perkėlinėti jų nuo vieno taško prie kito. Kitaip sakant, jis dar neišmoko valdyti regėjimo analizatoriaus judamosios dalies. Šis mokėjimas formuojasi ir tobulėja patirties kaupimo procese. Būdami nepakankamai patyrę, maži vaikai dažnai netiksliai suvokia daiktų matmenis, nes sprendžia apie juos tik iš atspindžio tinklainėje.

Svarbią reikšmę suvokimui turi žodis – jis padeda formuoti mokėjimą skirti daiktus pagal matmenis ir tinkamai jį nusakyti. Daug kartų suvokdami įvairaus didumo skirtingai nutolusius daiktus ir jų dalis, siedami šiuos suvokimus su daiktų ir jų matmenų pavadinimais, vaikai mokosi juos lyginti, pavadinti, nustatyti, kuris didesnis, kuris mažesnis. Šie įvairaus didumo daiktų ir jų dalių vaizdiniai tikslinami ir lytėjimo pojūčiais, kurie suvokimo procese jungiasi su regėjimo pojūčiais. Gebėjimas suvokti įvairiai padėtų daiktų matmenis iš nevienodo atstumo psichologijoje vadinasi suvokimo konstanta. Daiktų matmenų suvokimo konstanta didėja, kaupiantis patyrimui. Daugelis konstantiškumo kilmės ir raidos tyrinėjimų parodė, kad jis formuojasi tik pirmųjų metų gale, kai vaikas jau yra sukaupęs kiek patyrimo, ir plėtojasi veiksmų su daiktais procese. Kaip šių veiksmų rezultatas, antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas dar nemoka sąmoningai kalbėti, gali atsirasti reakcija ne tik į nevienodus daiktų matmenis, bet ir į įvairaus didumo objektų santykius. Tačiau didumo skyrimo patirtis ilgą laiką yra lokališka. Suvoktas didumo požymis vaiko sąmonėje įsitvirtina per konkrečius daiktus kaip absoliutus, o ne santykinis požymis. Daug kartų pasitaikanti daiktų suvokimo konstanta pamažu tampa palyginti stabili.

Daugelis daiktų turi tris matmenis (ilgį, plotį, aukštį). Vertindami kiekvieno matmens didumą, mes susidarome daikto dydžio charakteristiką (plati, bet žema spinta, knygų spinta siauresnė už bufetą, visi stalai vienodo aukščio ir t.t.). Norint susidaryti tokią charakteristiką, reikia mokėti analizuoti daiktus, tai yra skirti įvairius kiekvieno daikto matmenis ir nustatyti jų dydžių santykius.

Trejų - septynerių metų vaikai jau skiria daugelio pažįstamų daiktų matmenis. Trejų - ketverių metų vaikai be klaidų atlieka užduotį atnešti didelį sviedinį arba ilgą pagalį. Neklysdami vaikai iš tolo skiria suaugusiojo ir vaiko figūras. Tai rodo, jog vaikams jau susiformavo dažnai jų matomų daiktų matmenų suvokimo konstanta. Turint galvoje mažų vaikų matmenų vaizdinių lokališkumą, reikia, kad savo aplinkoje jie vis matytų tuos pačius skirtingų matmenų daiktus.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai jau pajėgūs atskirti vieno daikto kelis matmenis: ilgį ir plotį, ypač tada, kai daiktų ilgis viršija plotį. Svarbu atkreipti vaikų dėmesį, kad ilgis visuomet didesnis už plotį. Beje, metodinėje literatūroje pažymima, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams lengviau suvokti daiktų ilgį. Nuo jo ir pradedami formuoti kiti dydžio vaizdiniai.

Daug sunkiau vaikams rasti aukštį. Pavyzdžiui, jie greitai parodo aukštą bokštą, tačiau iš įvairaus didumo dėžučių, kurių aukštis nekrinta į akis, ne visada parodo aukščiausią. Jie sako: "Čia nėra aukštos dėžutės". Reikia pasakyti, kad net penkerių metų vaikai, atlikdami šią užduotį, susiduria su nemažais sunkumais. Klaidų priežastis - sudėtingesnės nustatymo iš akies operacijos ir neįsisavintos dydžių reikšmės. Vaikai dažnai aukštį laiko tik viršutinę daikto dalį. Būtina parodyti, kad aukštis - tai dydis nuo daikto pagrindo iki pat viršaus. Siūloma vaikams patiems išmatuoti skaičiais daikto ilgį plotį aukštį ir pagal tai diferencijuoti daiktus.

Suvokti daiktų matmenis labai padeda žodis, reiškiantis tam tikrą daikto matavimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasyvioje kalboje jau yra daiktų matmenų didumo skirtumus reiškiančių žodžių ir vaizdinių. Universalus ikimokyklinio amžiaus vaikų suvokiamo didumo rodiklis yra žodžiai didelis - mažas. Tokio amžiaus vaikai dažnai, spręsdami apie daiktų dydį, mėgsta sakyti “didelis-mažas”, „daugiau-mažiau“. Čia dažniausiai kalti suaugusieji, kurie nesupažindina vaikų su ilgiu, pločiu, aukščiu. Vietoj šių terminų pasako bendrai – “didelis”-“mažas”. Tačiau neturėdami tikslaus žodžio kurios nors rūšies matavimui nusakyti (ilgas - trumpas, platus - siauras, aukštas - žemas ir t. t.), ikimokyklinio amžiaus vaikai praktiškai vis dėlto skiria jų rūšis.

  • Pedagogika Konspektai
  • 2015 m.
  • 18 puslapių (11496 žodžiai)
  • Pedagogikos konspektai
  • Microsoft Word 114 KB
  • Priešmokyklinio amžiaus vaikų dydžio suvokimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Priešmokyklinio amžiaus vaikų dydžio suvokimas. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/priesmokyklinio-amziaus-vaiku-dydzio-suvokimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:37