Priešmokyklinio amžiaus vaikų laiko suvokimas


Laiko matavimo prietaisai vaikams. Kaip metronomu matuoti laika.

Pedagogikos konspektas. Laiko vaizdinių plėtotė laiko samprata. Tiesioginis laiko trukmės jutimas. Antrosios signalinės sistemos apibendrinamąja funkcija – laiko matų pažinimu. Žodinis laiko intervalo vertinimas yra pats netiksliausias. Veiklos motyvacija. Požiūris į veiklą. Genetinis amžiaus. Laiko suvokimo ypatumai. Laiko suvokimas , priklausomai nuo vaiko amžiaus , įgytos gyvenimiškos patirties , nuolat keičiasi. Laiko suvokimo jausmas dar neapibendrintas , o taikymo sfera labai siaura. ” Kasdieninė mūsų gyvenimo veikla , jos ritmas padeda susidaryti sąlyginiams laiko suvokimo refleksams. Apie trečius metus vaikas. Sunku vien todėl , nes pirmiausia reikia nurodytą intervalą įvertinti , o paskui jį išmatuoti. Žodis ir visuomenėje vartojami laiko matavimo etalonai. Taigi , laiko suvokimas remiasi jutiminiu patyrimu ir kartu sutartinių laiko matavimo etalonų įvaldymu. Turtėja vaikų žodynas. Neformuojamos pagrindinės laiko sąvokos – laiko tėkmės ir negrįžtamumo , ritmo ir tempo , laiko kaitos ir periodiškumo. Šešerių metų vaikai. Geriau išmoksta prieveiksmius , reiškiančius įvykių greitį ir laiko lokalizaciją , prasčiau – prieveiksmius , reiškiančius trukmę ir nuoseklumą. Laiko santykiai yra santykiški. Ar vaikai mokės tiksliai tuos specialius žodžius vartoti , priklausys nuo to. Su vaikais stebėti gamtoje vykstančius pokyčius bei susieti juos su laiku. Nedidelius laiko tarpus. Savaitės dienas savaitės laiko tarpą. Vienos minutės trukmę. Neparemti sensoriniu patyrimu. Nedidelius laiko tarpus nustatyti vaikai mokosi pagal savo veiklą. Faktoriai , formuojantys laiko jausmą , yra šie. Laiko vaizdinių formavimo metodika. Serijacijos pratybos.


Suvokti laiką žmogų rengia viso gyvojo pasaulio raida. Tačiau net labiausiai išsivysčiusių gyvūnų suvokimas yra biologinis reiškinys ir visiškai skiriasi nuo žmogaus laiko suvokimo. Įvairūs laiko matavimo prietaisai, emocijos, laiko sąvokos, jo nustatymas būdingas tik žmonėms.

pats laiko suvokimas – sudėtingiausia atspindėjimo forma, kuri tobulėja kartu su

Tiesioginis laiko trukmės suvokimas pasireiškia gebėjimu jausti, tiesiogiai vertinti ją ir orientuotis laike be jokių pagalbinių priemonių. Šį gebėjimą vadiname “laiko jausmu”. Įvairioje veikloje “laiko jausmas” pasireiškia kaip tempo, ritmo arba greičio jutimas. “Laiko jausmas” įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais būna nevienodas. Ankstyvajame amžiuje jis formuojasi turtingo jutiminio patyrimo pagrindu, jokiais laiko etalonais nesiremiama. Kūdikis verkia, nes laikas valgyti. Vaikas sotus – jis ramiai guli, šypsosi, užmiega. Jo “laiko jausmas” dar neapibendrintas, jis susijęs tik su konkrečia veikla. Laiko jausmą formuoti padeda ir patyrimas skirti laiką daugeliu analizatorių. Antai “laiko jausmas” kartu su jutiminiais suvokimais apima ir loginius komponentus – laiko matų pažinimą. Žodis padeda nustatyti įvairius laiko tarpus įprastiniais matavimo vienetais, nustatyti tempą, ritmą, procesų nuoseklumą, jų kaitą ir periodiškumą. Taigi “laiko jausmas” remiasi pirmosios ir antrosios signalinės sistemos sąveika.

Tyrimai parodė, kad žodinis laiko intervalo vertinimas yra pats netiksliausias. Tiksliausiai laikas suvokiamas, kai reikia atgaminti laiko intervalą. Norėdami žodžiu nustatyti ir išmatuoti laiką, galime tik mintyse lyginti suvokiamą laiko tarpą ir etaloną, o atgaminant laiko intervalą, reikia ne tik mintyse sulyginti laiką su etalonu, bet ir praktiškai sugretinti atgaminamą intervalą su ką tik pademonstruotu etalonu. Laiką matuoti sunku yra todėl, kad pirmiausiai reikia nurodytą intervalą įvertinti, o paskui jį išmatuoti. Tai atliekama daugelio analizatorių - kalbos motorinio, judėjimo, regėjimo - deriniu, nes specialaus laiko analizatoriaus žmogus neturi. Įvairios laiko savybės suvokiamos analizatorių kompleksu. Taigi visi psichologiniai tyrimai rodo, kokią didelę reikšmę, suvokiant ir vertinant įvairias laiko savybes, turi žodis ir visuomenės vartojami laiko matavimo etalonai.

Situacija, kurioje yra subjektas; veiklos turinys.

Įvairių įvykių kupinas turiningas laikas bėga nepastebimai, jo trukmę vertinti labai sunku. Ir priešingai, kuo vaikui monotoniškesnė laiko tėkmė, kuo skurdesnis veiklos turinys, tuo ilgesnė atrodys laiko trukmė palyginti su realiąja (S.Rubinšteinas).

Uždavinių įtaką laiko trukmės suvokimui galima išreikšti tokiu dėsniu: visomis tomis pačiomis aplinkybėmis laikas atrodo trumpesnis, kai organizmas aktyvesnis. Juo didesnio aktyvumo reikia uždaviniui spręsti, tuo labiau atrodo, kad jam yra skirta mažiau laiko. Pavyzdžiui, tos pačios 45 minutės rašant sunkų diktantą, sprendžiant sudėtingus aritmetinius veiksmus, ieškant užmaskuotų figūrų prabėga greičiau, negu paprasčiausiai sėdint ir klausant monotoniško laikrodžio ar metronomo tiksėjimo arba stovint į priekį ištiestomis rankomis. Kai organizmas aktyvesnis, tada kyla teigiamų emocijų, ir todėl atrodo, kad laikas slenka greitai.

Veiklos motyvacija, t.y. požiūris į veiklą

Motyvacijos įtaka laiko trukmės suvokimui matyti iš to, kaip žmogus vertina savo veiklą. Kai esamo situacija žmogaus nedomina, o dėmesys nukreiptas į būsimą veiklą (tipiška laukimo situacija), laikas prailgsta (pvz. į pasimatymą turi atvykti mylimas asmuo, t.y. laukiama pageidaujamo įvykio arba sėdint dantisto laukiamajame, laukiant blogai išlaikyto egzamino rezultatų paskelbimo, t. y. nerimaujant). Kai žmogus nepatenkintas darbu ir nori greičiau ji baigti, kad galėtų imtis kito darbo, laikas irgi prailgsta. Dirbant įdomų darbą laikas greičiau praeina dėl to, kad žmogus nekreipia dėmesio į kiekvieną darbo proceso vienetą, nebeskiria pavienių judesių, operacijų, nueitų “žingsnių”. Kai tokių “žingsnių” priskaičiuojama daug, atrodo, kad laikas slenka lėtai. O kai darbas jaudina, kai intensyviai siekiama kokio nors tikslo, visi procesai susilieja į visumą ir atrodo, kad laikas greitai eina – laikas neprailgsta. Vaikams nustatant laiką įtakos turi suinteresuotumas veikla. Įdomi veikla prabėga greitai, jos trukmės vaikai tarsi nepastebi, todėl ir vertina neobjektyviai. Ir priešingai, veikla nekelianti teigiamų emocijų, atrodo trunkanti daug ilgiau, negu iš tikrųjų; vaikas stengiasi kaip galėdamas greičiau ją baigti.

  • Pedagogika Konspektai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (7662 žodžiai)
  • Pedagogikos konspektai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Priešmokyklinio amžiaus vaikų laiko suvokimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Priešmokyklinio amžiaus vaikų laiko suvokimas. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/priesmokyklinio-amziaus-vaiku-laiko-suvokimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:04