Prievolės esmė ir atsiradimo pagrindai civilinėje teisėje


Prievoles kursinis darbas. Prievoles esme civilineje teiseje.

Teisės referatas. Prievolės esmė ir atsiradimo pagrindai civilinėje teisėje. Dalinės ir solidariosios prievolės. Įvadas. Prievolės samprata. Prievolių teisė. Prievolių atsiradimo pagrindai. Dalinės ir solidariosios prievolės. Dalinės prievolės. Solidariosios prievolės. Išvados. Naudota literatūra.


Reikalavimo teisės, arba pareigos, bendrumo koncepcija pripažįsta, kad reikalavimo teisė arba pareiga yra bendra visiems prievolės kreditoriams ir skolininkams, kad ir kiek jų bebūtų. Tai reiškia, kad nors yra keli skolininkai arba keli kreditoriai, prievolės dalykas nėra skaidomas pagal jų skaičių – jis išlieka vientisas, nedalomas. Taigi kiekvienas atitinkamai turi ne dalį, o visą reikalavimo teisę ar pareigą. Šiuo atveju nėra svarbu, prievolė daloma ar nedaloma. Todėl, vieno iš skolininkų tinkamai įvykdyta, prievolė laikoma pasibaigusia ir, atvirkščiai, - prievolė laikoma pasibaigusia, nors būtų įvykdyta tik vienam iš kelių kreditorių.

Prievolių daugeto koncepcija reiškia, kad prievolei būdingas asmenų daugetas ir šiuo požiūriu yra tiek prievolių, kiek yra kreditorių arba skolininkų. Taigi prievolių daugeto koncepcijos ir reikalavimo teisės arba pareigos bendrumo koncepcijos, pripažįstančios, kad visų šių prievolių dalykas ir pagrindas bendras, derinys lemia, kad kiekvienas solidarusis kreditorius arba solidarusis skolininkas yra ir visos prievolės šalis visa savo teisių ir pareigų apimtimi.

Solidariųjų prievolių institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, ir tada kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, - galima susitarti dėl šalutinės (papildomos) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Pavyzdžiui, kreditorius gali pareikalauti, kad skolininkas užtikrintų prievolės įvykdymą laidavimu. Tokiu atveju už tinkamą prievolės įvykdymą solidariai atsakys ir pagrindinis skolininkas, ir laiduotojas ( CK 6.81 str. 1d.). Tačiau nors pasyvusis solidarumas labai panašus į laidavimo santykius, vis dėlto yra laidavimo santykių ir grynojo solidarumo santykių skirtumas. Esant laidavimui yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti kreditorių ir skolininką, ir šios, pagrindinės prievolės šalutinė prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių. Nors CK 6.81 str. 1 d. nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tada, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Laiduotojas visada turi teisę reikalauti, kad kreditorius pareikalautų iš pagrindinsio skolininko įvykdyti prievolę. Tik pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, atsiranda laiduotojo solidarioji pareiga. Antra, yra specifiniai laidavimo pasibaigimo pagrindai, netaikomi kitais solidarumo atvejais. Antai, pagal CK 6.86 str., laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą, pavyzdžiui, įkeitimo teisės ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Grynojo solidarumo atveju tokie kreditoriaus veiksmai solidariosios prievolės nepanaikina. Todėl solidarioji prievolė išlieka, nors kreditorius vienam iš solidariųjų skolininkų pareiškia atsisakąs turimo prievolės įvykdymo užtikrinimo.

L. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. – Vilnius: Justitia, 1999

  • Teisė Referatai
  • 2013 m.
  • 14 puslapių (2838 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Prievolės esmė ir atsiradimo pagrindai civilinėje teisėje
    9 - 3 balsai (-ų)
Prievolės esmė ir atsiradimo pagrindai civilinėje teisėje. (2013 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/prievoles-esme-ir-atsiradimo-pagrindai-civilineje-teiseje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:54