Privalomas sveikatos draudimas PSD


Ekonomikos referatas. Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Privalomas sveikatos draudimas Lietuvoje. Privalomo sveikatos draudimo esmė ir pagrindines nuostatos. Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys. Sveikatos priežiūros paslaugos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pareiga mokėti sveikatos draudimo įmokas. Privalomo sveikatos draudimo įmokų analizė. Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio palyginimas Danijoje ir Lietuvoje. Privalomojo sveikatos draudimo mokėstis Danijoje. Privalomojo sveikatos draudimas Danijoje ir Lietuvoje. Išvados. Naudota literatūra. Priedas.


Kadangi Privalomo sveikatos draudimo įmokos imamos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, todėl naudinga ir įdomu pasidomėti šių įmokų nuostatomis ir taisyklėmis kitose šalyse.

Darbo objektas: Privalomo sveikatos draudimo įmokos

Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvoje mokomas privalomo sveikatos draudimo įmokas ir palyginti jas su Danijoje vyraujančia sveikatos apsauga.

Darbo uždaviniai:

Aptarti pagrindines Lietuvos Privalomo sveikatos draudimo įmokų nuostatas;

Išsiaiškinti šio mokesčio apskaičiavimo tvarką Lietuvoje;

Išanalizuoti įmokų mokėjimų statistiką Lietuvoje;

Palyginti Lietuvos ir Danijos sveikatos apsaugą.

Tyrimo metodai: Analizuojant Privalomą sveikatos draudimą darbe buvo naudojamas bendramokslinis tyrimo metodas – lyginamoji straipsnių ir įstatymų analizė.

Svarbiausia naudota literatūra: Darbe daugiausia naudoti Lietuvos ir užsienio moksliniai straipsniai, internetinė medžiaga, „Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymas Nr. I-1343 bei Lietuvos Statistikos departamento duomenys.

Darbo struktūros paaiškinimas: Pirmoje dalyje „PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS LIETUVOJE“ aptartos šio mokesčio bendrosios nuostatos, jo apskaičiavimo tvarka bei pateikta mokesčio mokėjimų statistinė analizė Lietuvoje. Antroje dalyje „PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS DANIJOJE“ aprašomomos Danijoje galiojančios sveikatos draudimo nuostatos, mokesčio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimų statistika. Taip pat įmokos palyginamos su Lietuvoje galiojančiomis įmokomis.

Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 19 puslapių, įskaitant lenteles. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 7 šaltiniai. Priede pateikti praktiniai apskaičiavimai.

Šioje dalyje bus aptartas Privalomas sveikatos draudimas Lietuvoje, jo apskaičiavimo tvarka bei pateikta mokesčio mokėjimų statistinė analizė.

Privalomas sveikatos draudimo mokėstis Danijoje skirtingai nei Lietuvoje mokamas nuo atlyginimo. Mokėstis sudaro 8% pajamų ir yra taip pat mokamas kas mėnesį. Mokėstį moka visi dirbantys Danijoje žmonės, nesvarbu, kurios šalies piliečiai jie yra. Skandinavijos šalių ir Didžiosios Britanijos piliečiai gali naudotis sveikatos apsaugos sistema iki 6 mėnesių. Reziduojantys ES ir EEB šalių piliečiai gali naudotis sveikatos apsauga iki 3 mėnesių. Kitų šalių piliečiai negauna jokio nemokamo gydymo, išskyrus pirmąją pagalbą.

Danijoje 9,4% BVP yra skiriama sveikatos apsaugai.

Privalomojo sveikatos draudimas Danijoje ir Lietuvoje

Pagrindinis skirtumas tarp privalomojo sveikatos draudimoj Danijoj ir Lietuvoje yra mokėsčio dydis ir apskaičiavimo būdas. Lietuvoje draudikas(darbdavys) sumoka 3% nuo gaunamos algos, darbuotojas sumoka likusius 6%, taip pat taikomos išlygos individualią ir ūkine veiklą vykdantiems asmenims, menininkamas. Tuo tarpu Danijoje mokėstis skaičiuojamas nuo pajamų ir įeina į gyventojų pajamų mokėsti, sudaro 8% gautinių pajamų. Be to Danijoje ribojama užsieničių sveikatos apsauga ir daromos išimtys Skandinavams bei Anglams.

Atlikdami šį darbą mes apžvelgėme Lietuvos sveikatos draudimo įstatymą, susipažinom su privalomų įmokų ypatumais. Taip pat pateikėme statistinę PSD įmokų apžvalga. Aptarėme PSD ypatybes ir niuansus Danijoje, sulyginome abiejų valstybių įstatymus ir įmokų subtilybes. Atlikome statistine abiejų valstybių mokesčių analizę.

Mūsų nuomone Lietuvoje vykdoma sveikintina sveikatos apsaugos politika. Nors įmokų dydis yra didesnis, Lietuvos piliečių neslegia tokia didelė našta kaip Danijos piliečių. Mokesčiais surenkamų lėšų į biudžetą yra drastiškai didesnis Danijoje, bet tai galime pagrįsti, tiesiog didesne BVP tenkančio vienam gyventojui statistika. Bent jau kol kas Danijoje žmonės gyvena geriau, bet Lietuva neatsilieka savo reformomis sveikatos draudimo srityje.

Darbuotojo alga pirmąjį mėnesį siekė 14 000 litų, antrą mėnesį 16 000 litų. Kokias privalomojo sveikatos draudimo įmokas turės sumokėti darbuotojas ir darbdavys per abu mėnesius?

Atsakymas: Kadangi įmokos tarifas (kuris siekia 9%) yra išskaidytas, įmokos našta pasidalina ir darbdavys ir darbininkas. Darbininkui tenka sumokėti 6% tarifą, darbdaviui 3%. Pirmąjį mėnesį darbuotojas sumokės 840 litų(14000X0,06), o darbdavys 420(14000X0,03) litų. Antrąjį mėnesį darbuotojas sumokės 960 litų(16000X0,06), o darbdavys 480 litų(16000X0,03)

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4178 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Privalomas sveikatos draudimas PSD
    10 - 3 balsai (-ų)
Privalomas sveikatos draudimas PSD. (2015 m. Gruodžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/privalomas-sveikatos-draudimas-psd.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:52