Skyryba. Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos taisykės


Privalomoji skyryba. Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos taisyklės. Pasirenkamosios skyrybos taisyklės. Privalomosios skyrybos taisyklės. Pasirenkamoji skyryba. Ispraudai. Privalomos ir pasirenkamosios skyrybos taisyklės. Pasirenkamosios taisyklės. Iterpiniu ir ispraudu skyryba. Įterpiniai ir įspraudai.

Lietuvių konspektas. Privalomosios skyrybos taisyklės. Pasirenkamosios skyrybos taisyklės. Bendrosios nuostatos. Sakinio skyryba. Aiškinamosios sakinio dalys. Dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės. Pažyminiai. Lyginamieji posakiai. Įterpiniai ir įspraudai. Įterpiniai. Kreipiniai. Praleidimas. Prijungiamieji sakiniai. Sujungiamieji sakiniai. Bejungtukiai sakiniai. Teksto skyryba. Ženklai sakinio gale. Citatos.


Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus (jie teikiami pastabomis). Skyrimo taisyklės išdėstytos pagal sakinio sandarą, sakinio dalis ir kitus sintaksinius požymius, skyrimas grindžiamas taip pat pirmiausia sintaksiniais požymiais. Jei galima skirti keliais ženklais, jie arba vardijami apytikrio dažnumo tvarka, arba rečiau vartojamas skyrybos ženklas nurodomas skliaustuose. Bet kuris iš ženklų vartojimo variantų laikomas taisyklingu. Šiose taisyklėse nenurodytais atvejais skyrybos ženklai neprivalomi.

Lietuvių kalboje vartojami skyrybos ženklai: taškas (. ), kablelis ( , ), kabliataškis ( ; ), dvitaškis ( : ), brūkšnys ( – ), klaustukas ( ? ), šauktukas ( ! ), daugtaškis (. ), skliaustai: atidaromasis ( ( ), uždaromasis ( ) ); kabutės: atidaromosios ( ), uždaromosios ( ).

Pasirenkamosios skyrybos taisyklėse išdėstyti atvejai, kuriais skyrybos ženklai neprivalomi, bet gali būti vartojami rašančiojo nuožiūra prasminiams ir stilistiniams atspalviams nurodyti ar paryškinti. Skyrimo pasirinkimas rodomas suskliaučiant ženklą, kuris gali būti  rašomas  arbmeilė, širdgėla, neviltis geso pamažu. Pievoje žydėjo raudonos, geltonos, žydros gėlės.  diena išaušo nešalta, apsiniaukusi, darganota. Stalčiuje, ant lango, ant žemės ieškojo užrašų knygelės, bet niekur nerado. Juk jau niekada nebestovės. Nevienarūšės sakinio dalys neskiriamos, pvz. : teta atvažiavo vėlų vakarą traukiniu.  ryte prie pat miško aptikome briedžių kautynių aikštelę.

Vientisas momento ar laiko, erdvės, svorio ir pan. Kiekio nusakymas  atitinkamais matų vienetais rašomas neskiriant, pvz. : pirmas požeminis smūgis buvo užfiksuotas dešimtą valandą 25 minutės 35 sekundės. Jie lede išbuvo šešiasdešimt tris .

Valandas trisdešimt vieną minutę dvidešimt vieną sekundę. Ant rankų jis nuėjo keturis kilometrus aštuonis šimtus dvidešimt penkis metrus septyniasdešimt penkis centimetrus.  p. Kilmininkais nusakyta vieta ar laikas rašomi neskiriant, pvz. : jis  gimė lazdijų rajono kapčiamiesčio valsčiaus bebrų kaime. Susitikimas įvyko 1947 metų balandžio 15 dienos pavakarę.

Vienarūšės sakinio dalys be jungtukų, susijusios priešinimo santykiais, atskiriamos brūkšniais arba kableliais, pvz. : jis bus ne kunigas – daktaras ar inžinierius. Ne šiandien – rytoj dabartiniai  septyniolikmečiai ims tvarkyti valstybės reikalus.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2010 m.
  • 17 puslapių (6591 žodis)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Skyryba. Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos taisykės
    10 - 2 balsai (-ų)
Skyryba. Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos taisykės. (2010 m. Spalio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/privalomosios-ir-pasirenkamosios-skyrybos-taisykes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:04