Privalomų autorių kontekstai


Lietuvių aprašymas.

Privalomi autoriai ir jų kūriniai Autoriai Kūriniai Temos , problemos , idėjos RENESANSAS 15a. – 16a. Požiūris į pasaulį. Požiūris į žmogų. Martynas Mažvydas. „ Katekizmas “. Mikalojus Daukša. „ Prakalba į malonųjį skaitytoją “. Jonas Radvanas. „ Radviliada “. Vertinamos vertybės. BAROKAS ( 16a. pab. – 18a. vidurys Požiūris į pasaulį. Šių laikų žmogui barokas a r t i m a. Šių laikų žmogui barokas p r i e š t a r i n g a. Motiejus Kazimieras Sarbievijus. „ Kristui Levinijui “. Pagrindinė mintis. Odėje mokoma. Išsilavinimas ir protas padarys pasaulį geresnį. ROMANTIZMAS ( 18a. . -. - 19a. pradž. ) Požiūris į pasaulį. Adomas Mickevičius. „ Romantika “. „ Žvelk širdimi į širdį “. „ Vėlinės “. Antanas Baranauskas. „ Anykščių šilelis “. Apie žmogaus ir gamtos ryšį Apie didingą Lietuvos praeitį. Apie Lietuvos gamtos grožį. Kultūrinė situacija. Vincas Kudirka. Tautinė sąmonė , nagrinėjami socialiniai klausimai , smerkiamas lietuviškos spaudos draudimas. „ Tautiška giesmė “(. „ Varpas “ Varpo misija. „ Labora “. Jonas Mačiulis – Maironis. „ Išnyksiu kaip dūmas “. „ Ko siekiu ir alkstu “. Trokšta veiklos , trokšta darbų , kurie suteiktų gyvenimui prasmę. „ Mano gimtinė “. „ Kur bėga Šešupė “. „ Aš norėčiau prikelti “. „ Taip niekas tavęs nemylės “. Jonas Biliūnas. Gailestingumas , užuojauta ir dvasios stiprybė. Skriauda ir kaltė. Biliūnas prozą gilinimasis į išgyvenimus ir jausmus pakelia iki pasaulio mąsto. „ Liūdna pasaka “. Pagrindinė mintis apysakos idėja. Kodėl svarbu suprasti savo kaltę ? Ar galima ištaisyti padarytą skriaudą ?


Populiarus motyvas – nepastovumas, laikinumas; Nieko nėra tikra, viskas laikina. Tikrovė – iliuzija, pasaulis – teatras, o žmonės – aktoriai.

Prieštaringas pasaulio suvokimas: džiaugiamasi žemės malonumais, bet prisimenama mirties neišvengiamybė. Teigiama, kad pasauly viešpatauja šetonas, bet tik todėl, kad Dievas leidžia išganyti žmones;

Sugrįžta krikščioniški idealai. Vienintelis tikrove laikomas anapusinis gyvenimas. Populiari mirties tema;

Žmogaus likimas dramatiškas – jis tik pasauly;

Barokas aukština abejojantį, bet dorą, pamaldų žmogų;

Žmogaus likimas priklauso nuo Dievo, Jo malonės;

Šių laikų žmogui barokas a r t i m a s:

Pasaulis vertinamas prištaringai. Daug kalbama apie mirtį. Demonstruojamas tikėjimas;

Pasaulyje daug netikrumo, apsimetimo, todėl tai savotiškas teatras;

Žmogaus nepasitiki savimi, viską verčia likimui arba Dievui;

Šių laikų žmogui barokas p r i e š t a r i n g a s:

Žmogaus gyvenimas yra labai trumpas, todėl nereikia vaikytis šlovės, materialių vertybių, nes tai yra laikina, o visas žmogaus gyvenimas priklausys nuo likimo bei Dievo valios;

Žmogus besąlygiškai pasitiki likimu, o likimas žmogų apgauna, valdo, žmogus nuo likimo yra priklausomas;

Odėje mokoma: reikia matyti ne tik išorę, bet ir esmę, reikia galvoti apie mirti, Dievą;

Viskas praeina: ir šlovė, ir garbė, turtai, nieko nėra amžino;

Citata: „Greitai pasibaigs maloni jaunystė“ ( Jaunystė yra nerūpestinga, bet laikas greit bėga ir nepastebėsi kada pasensi)

Vidinis pasaulis svarbesnis už išorinį (Mumyse arba niekur galima rasti amžinybę su jos pasauliu, praeitimi ar ateitimi Novalis);

Svarbiausi dvasiniai išgyvenimai – religinis jausmas ir meilė;

Harmoningo ir idealaus pasaulio ieškoma praėjusių amžių kultūroje(ypač žavimasi viduramžiais) ir tolimose Rytų šalyse, kur susipina pasaka ir realybė;

Akcentuojamas jausmai, vidinis pasaulis, žmogus dažnai nepritampa prie aplinkos, pasaulio;

Šios trys maksimos aprėpia žmogaus gyvenimą, atskleidžia jo sunkumą ir svarbiausia moralinę pareigą būti žmoniškam ir gyventi ne tik sau, taip Adomas Mickevičius išaukština socialinio teisingumo, atsakomybės už savo gyvenimą, žmoniškumo idėjas.

Antanas Baranauskas (1835m. – 1902m.) Garsiausias Lietuvių grožinės literatūros kūrėjas. Poetas, dvasininkas, vyskupas, tarmių tyrinėtojas, kalbininkas, pirmasis matematikos tyrinėtojas lietuvis.

Kad tautos stiprybę naikina ne tik kiti, bet ir patys lietuviai.

1) Lietuvių kultūra naikinama, bet kyla pasipriešinimai ir stengiamasi ją išsaugoti, jai skiriama daug dėmesio; 2) Kultūra saugoma per kalbą ir raštiją, aktyviai veikia knygnešiai, kurtos slaptos mokyklos;

3) Išleidžiamas „Aušra“ 1883-1886m. („Žmonės, istorijos nepažįstantieji, vis yra vaikai“; Svarbiausias nuopelnas tai, kad sugebėjo suburti lietuvius, suvienyti juos, siekti bendro tikslo – lietuvių tautinio atgimimo;) ir „Varpas“, kurie žadina tautiškumą.

Vincas Kudirka (1858m. -1899m.) Ideologas, prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, vienas tautinio sąjūdžio ideologų. Labiausiai išgarsėjo jo „Tautiška giesmė“, kuri tapo Lietuvos himnu. Literatūros kūriniuose žadinama tautinė sąmonė, nagrinėjami socialiniai klausimai, smerkiamas lietuviškos spaudos draudimas. Rūpinosi rašomosios kalbos kultūra, Rinko tautosaką ir skelbė Varpe. Amžių sandūra.

Vincas Kudirka – poetas, visuomenės veikėjas, gyvenęs ir dirbęs vienu iš sunkiausių Lietuvai laikotarpių, Carinės priespaudos ir spaudos draudimo metais. Tuo metu, kai buvo norima lietuvių tautą sunaikinti, privesti lietuvius pamiršti, kas jie yra, sunaikinti kalbą, tradicijas, papročius. Šis žmogus skatino patriotiškumą, meilę kalbai, savo kraštui. Jis visą savo gyvenimą buvo paaukojęs tėvynei, dirbo jos labui, žadino tautą, tam, kad kovotų už laisvę, kurtų gimtinę tokią, kokioje kiekvienam būtų gera gyventi. Meilė tėvynei suteikė prasmę visam jo gyvenimui.

  • Lietuvių kalba Aprašymai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 36 puslapiai (7031 žodis)
  • Lietuvių aprašymai
  • Microsoft Word 58 KB
  • Privalomų autorių kontekstai
    10 - 2 balsai (-ų)
Privalomų autorių kontekstai. (2016 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/privalomu-autoriu-kontekstai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:42