Privalomųjų autorių konspektas (12 klasė)


Lietuvių konspektas. Privalomųjų autorių konspektas Martynas Mažvydas pastorius , mažoji Lietuva. Mikalojus Daukša kunigas , švietėjas , LDK. Jonas Radvanas LDK poetas. Baroko atspalvis !!! Motiejus Kazimieras Sarbievijus vienas iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų. Baroko epochos atstovas. Gyvenimas yra laikinas. Vilijamas Šekspyras anglų poetas ir dramaturgas. Renesanso epochos atstovas. Gėtė vokiečių rašytojas , filosofas. Švietimo epochos atstovas. Gyvenimo prasmę. Kristijonas Donelaitis pastorius , Mažoji Lietuva. Baroko žemasis stilius , Švietimo pamokymai ir Klasicizmo eiliavimas - hegzametras. Antanas Baranauskas poetas , kalbininkas , vyskupas. Romantizmo epochos atstovas. Galime gretinti su. Adomas Mickevičius poetas. Būti žmogiškam. Tėvynės ilgesys. Tėvynės ilgesio. „ Tėvyne Lietuva , mielesne už sveikatą “. Jonas Mačiulis Maironis. Vincas Kudirka poetas , prozininkas visuomenės veikėjas. Jonas Biliūnas lietuvių prozos pradintojas , rašytojas. Realizmo literatūros atstovas. Sąžinės tema. Geriausias žmogaus teisėjas – sąžinė. Krikščionišką moralę , jos vertybes nuolankumą , atjautą , supratingumą , mokėjimą atleisti. Galime gretinti. Realistės Žemaitės. Svarbiausia tema. Jurgis Savickis nepriklausomos Lietuvos diplomatas. Mokytojos pagalbos reikia ties šiuo ! Jonas Aistis poetas. Henrikas Radauskas poetas. Vincas Krėvė prozininkas dramaturgas. Tumas Vaižgantas rašytojas publicistas visuomenės veikėjas. Vincas Mykolaitis – Putinas poetas ir prozininkas. Salomėja Nėris romantinės pasaulėjautos poetė. Balys Sruoga poetas prozininkas dramaturgas. Galime gretinti su. Škėmos „ Balta drobule “. Antanas Škėma modernus egzodo rašytojas , prozininkas , dramaturgas. Asmens tapatybės problema. Kūrybos problematika. Meilės problematika. Pavadinimo interpretacija. Justinas Marcinkevičius poetas , dramaturgas , visuomenės veikėjas.


Kūrinys: „Katekizmas“, išleistas 1547m. yra pirmoji lietuviška knyga, kurioje džiaugiamasi, kad išsipildė senas tautos troškimas turėti savo knygas, raginama atsisakyti pagoniškų prietarų ir pažinti tikrąją religiją

Lietuviška eiliuota prakalba, tai pirmasis lietuviškas tekstas (eilėraštis). Tai lietuviškos raštijos pradžia.

Mikalojus Daukša (kunigas, švietėjas, LDK)

Kūrinys „Postilė“ („Prakalba į malonųjį skaitytoją“). Pačio autoriaus parašyta lenkiška prakalba, tai lietuvių kalbos teisių gynimo, jos puoselėjimo manifestas. Gimtąją kalbą laiko didžiausia tautos vertybe ir smerkia bajorų lenkėjimą, nesirūpinimu jos ugdymu.

Poema (herojinis epas) „Radviliada“. Joje aprašomas Livonijos karas, kuriame dalyvavo LDK, Lenkija prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę (valdomą Ivano Rūsčiojo) dėl Livonijos. Pavaizduotos Lietuvos pergalės Livonijos kare, tuometinės Lietuvos aukštuomenės puoselėta valstybinė ideologija, valstybės geografinis, istorinis, kultūrinis vaizdas. Aprašė Radvilos Rudojo gyvenimą ir kovas, kėlė LDK savarankiškumo siekį.  Remdamasis jo biografija, Radvanas sukūrė literatūrinį herojų – didiko partioto, Tėvynės gynėjo idealą. Teigė, kad Radvila Rudasis savo gyvenimu privalo įrodyti, kad yra vertas išskirtinės padėties.

Eilėraštis „Pauliui Kozlovijui“. Juo autorius kviečia draugą pasigržėti Vilniumi: bažnyčiomis, spindinčiomis iš tolo, Gedimino pilimi, kuri lyginama su Kapitolijumi. Kuriama miesto idilė. Ragina neskubėti, sustoti ir pailsėti: „kaip atgyja lengvai tautos taikos metu“, ragina pasigrožėti šia akimirka, nes gyvenimas yra laikinas. Teigia, kad nuolat sukamas Fortūnos ratas, o žmogus ant jo – tik nutūpusi akimirkai dulkė.

„Momento mori“ – žmogus neamžinas. Lemtis žaidžia žmogaus gyvenimu. Žmogus - dulkė. Mirtis – neišvengiama ateitis. Jokios vertės neturi nei šlovė, nei turtai, nei išmintis. Gyvenimas – teatras, jame visi vaidiname savo vaidmenis, kurių patys nepasirinkome. Turime jų nepervertinti ir nesutapatinti su tikrąja žmogaus esybe.

J.W.Gėtė (vokiečių rašytojas, filosofas)

Gyvenimo laikotarpis: XVIII-XIX a. (Švietimo epochos atstovas)

Tragedija „Faustas“. Dievas su Velniu (Mefistofeliu) susilažina, kad jam pavyks atitraukti Fausto sielą nuo aukštų siekių ir privers tenkintis žemiškais dalykais. Faustas vardan pažinimo parduoda savo sielą velniui, tačiau kūrinio pabaigoje nusivilia pasauliu, suvokia, kad žmogaus pažinimas yra ribotas, pasaulis tiesiog per platus. Fausto sielą išgelbsti Dievo siųsti angelai, Mefistofeliui nepavyksta pasiimti jo sielos. Moralas tas, kad žmogus tik klystkeliuos suranda savo kelią, kiekviename žmoguje slypi gėris ir blogis, intelektas ir jausmai (pasaulis dvilypis) ir ši nuolatinė kova sukuria gyvenimo prasmę.

Pirmoji lietuviška grožinė knyga lietuvių kalba.

Žemė sudvasinta, mitologizuojama, net sudievinama. Ji kiekvieno valstiečio maitintoja. Nuo gamtos priklauso žmonių darbai (kaip ruošiasi, dirba – viskas vyksta su gamta).

Valstiečio Dievas priartintas prie žemės, sutapatintas su gamta.

Gamta magiška ir nuolat atsinaujinanti gyvybės galia, egzistuoja kaip amžinas laiko ratas.

Darbštumas, kuklumas, paprastumas – pagrindinės žemdirbio vertybės. Paveikti dvaro ir miesto gyvenimo žmonės jas praranda, ponai vadinami „bedieviais“ (kai nepasimeldžia prieš valgį).

Iškeliama tautiškumo svarba. Keliama tautinės savimonės tema: būrai didžiuojasi savo papročiais, kalba, tradicijomis (vestuvių aprašymas). Svarbus tapatybės ženklas – lietuviška apranga, net valgiai. Kritiškai žvelgia į kitataučius (prancūzpalaikiai, vokietpalaikiai).

Kiekvienas žmogus vertinamas pagal darbą. Vyrauja du požiūriai į darbą:

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2015 m.
  • 8 puslapiai (3667 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Privalomųjų autorių konspektas (12 klasė)
    10 - 9 balsai (-ų)
Privalomųjų autorių konspektas (12 klasė). (2015 m. Kovo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/privalomuju-autoriu-konspektas-12-klase.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:25