Produktyvumo matavimas. Produktyvumo vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Pasirinktų šalių palyginimas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Produktyvumo matavimo tikslai. Produktyvumo matavimo būdai. Valstybės produktyvumo matavimas. Valstybės produktyvumo vertinimo kliūtys. Keletas produktyvumo vertinimo modelių pavyzdžių. Darbo produktyvumas, remiantis bendrąja produkcija. Darbo produktyvumas, remiantis pridėtine verte. Kapitalo-darbo daugiafaktorinis produktyvumo skaičiavimas, remiantis pridėtine verte. Klems daugiafaktorinis produktyvumas. Šalių produktyvumo analizės. Lietuvos produktyvumo analizė. Švedijos produktyvumo analizė. Šalių produktyvumo palyginimas. Produktyvumo veiksnių analizė. Produktyvumo svarba. Išvados. Naudota literatūra.


Svarbus ekonomikos augimo faktorius yra produktyvumas. Formuojant produktyvumo sąvoką mokslininkai bandė aiškinti jo sampratą įvairiais būdais ir pateikė įvairių skirtingų sąvokų, tačiau dažniausiai produktyvumas buvo apibūdinamas kaip gautos produkcijos ir panaudotų išteklių santykis, kaip pavyzdžiui, ekonomikos terminų ir sąvokų žodyne (1998) yra pateikiamas toks produktyvumo apibrėžimas, kad tai pagamintas produktas, tenkantis vienam išteklių vienetui. Yra išskiriamos kelios produktyvumo rūšys kaip: bendras produktyvumas, kapitalo produktyvumas ir pridėtinės vertės produktyvumas.

Bendrasis produktyvumas tai matas, kuris gali įvertinti visus sunaudojamus išteklius gamyboje t.y. kapitalą, medžiagas, darbo jėgą. Norint palyginti visus šiuos naudojamus išteklius gamyboje, reikia jų sumą išreikšti bendru vertės matu, kaip pavyzdžiui, pinigais. Iš to seka, kad bendrasis produktyvumas yra lygus pagamintų vienetų skaičiaus santykiui su gamybos sąnaudomis.

Kita produktyvumo rūšis – kapitalo produktyvumas dar kitaip vadinamas kapitalo grąža. Jis matuojamas kaip pagamintų produkcijos vienetų skaičiaus santykis su bendrąja rinkos verte, reikalinga jiems pagaminti.

Taip pat dar viena produktyvumo rūšis – tai pridėtinės vertės produktyvumas. Jis matuojamas kaip pridėtinės vertės santykis su dirbtų valandų skaičiumi (arba dirbusių asmenų skaičiumi). Jau žinodami parduotos produkcijos vertę galima apskaičiuoti pridėtinę vertę, kurią pagamino kiekvienas darbuotojas.

Produktyvumas tai efektyvumo kriterijus, kuris apskaičiuojamas lyginant uždirbtus gautus išteklius su sunaudotais. Tam įvertinti yra keli būdai, tai vienfaktorinis ir dagiafaktorinis. Šie vertinimo būdai skiriasi tuo, kad pirmasis yra vertinamas naudojant vieną sąnaudų veiksnį (pvz. skaičiuojant darbo našumą sąnaudos yra dirbtas valandų skaičius), o antrasis – naudojant grupę sąnaudų veiksnių (pvz. skaičiuojant darbo našumą sąnaudos bus darbas, kapitalas ir kt.)

Darbo tikslas – nustatyti , kokie yra produktyvumo matavimo būdai, kodėl šaliai yra svarbus produktyvumas, bei palyginti pasirinktų šalių produktyvumo rodiklius.

Darbo uždaviniai:

išsiaiškinti, kodėl reikia matuoti produktyvumo lygį;

suprasti, kokiais būdais galime išmatuoti ne tik įmonės, bet ir valstybės produktyvumą;

įsigilinti į keletą produktyvumo matavimo modelių pavyzdžių;

palyginti Lietuvos bei Švedijos produktyvumo lygius;

išanalizuoti produktyvumo lygio svarbą šalies ekonomikai.

Produktyvumas dažniausiai apibrėžiamas kaip mūsų išteklių panaudojimo rodiklis arba santykis tarp produkcijos ir sąnaudų. Nėra aiškiai sutariama dėl vieno konkretaus produktyvumo matavimo tikslo, tačiau jų yra keli:

Technologijos. Teigiama, jog produktyvumo augimo matavimo tikslas yra pastebėti ir užfiksuoti techninius pokyčius. Technologija buvo apibūdinama kaip „šiuo metu žinomi būdai, kaip efektyviai išteklius paversti produkcija, kurios reikia ekonomikai“ (Griliches, 1987). Kuo didesnis produktyvumo augimas, tuo, manoma, šalis yra labiau technologiškai išsivysčiusi. Šalies investavimas į naujus projektus, mokslinius tyrimus, kuriuos atlikus rezultatai būna reikšmingi, rodo tai, jog technologijos tobulėja ir bandoma pasiekti kuo didesnį produktyvumą šioje srityje.

Efektyvumas. Pokyčių ieškojimas efektyvume yra visiškai skirtingas nei jų ieškojimas technologijose. Maksimalus efektyvumas reiškia, jog su esamomis, turimomis technologijomis gamybos procesas pasiekė maksimalų kiekį produkcijos ir yra sunaudojamas pastovus kiekis sąnaudų. Efektyvumo nauda yra judėjimas link geriausių metodų pritaikymo, ar technologinio ir organizacinio neefektyvumo pašalinimas. Pastebima, jog kai produktyvumo matavimas paliečia pramonės lygį, efektyvumas gali būti pasiekiamas padidinant jį individualiose pramonės įmonėse nukreipiant produkciją į kitas, labiau išsivysčiusias ir efektyvesnes įmones.

Gamybos procesų palyginimas. Verslo ekonomikoje produktyvumo palyginimai specifinės produkcijos gamyboje gali padėti nustatyti tam tikrą neefektyvumą. Dažniausiai naudojami produktyvumo matai yra išreiškiami fiziniais vienetais (mašinos per dieną ir pan.) ir todėl galima tiksliai palyginti gamyklas.

Gyvenimo kokybė. Produktyvumo matavimas yra pagrindinis gyvenimo kokybės matavimo įvertis. Paprastas pavyzdys yra pajamos vienam gyventojui per metus, kurios turbūt yra geriausiai žinomas gyvenimo kokybės matas: pajamos vienam gyventojui priklauso nuo darbo produktyvumo, kurio vertė yra matuojama uždarbiu per valandą. Darbo produktyvumo matavimas padeda geriau suprasti pragyvenimo lygio išsivystymą.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (7209 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 140 KB
  • Produktyvumo matavimas. Produktyvumo vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Pasirinktų šalių palyginimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Produktyvumo matavimas. Produktyvumo vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Pasirinktų šalių palyginimas. (2015 m. Gruodžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/produktyvumo-matavimas-produktyvumo-vaidmuo-ekonominiame-salies-vystymesi-pasirinktu-saliu-palyginimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 03:54