Profesinė etika konspektas


Etikos konspektas.

Etikos mokslinis pagrindas. Moralės ir etikos santykis. Etikos samprata. Etikos objektas ir funkcijos. Etikos teorijos. Profesinės etikos standartai. Profesines etikos samprata. Profesiniai principai ir vertybės. Etikos problemos ir reakcija į jas. Etikos problemos sąvoka. Apgavystė. Piktnaudžiavimas. Interesu konfliktas. Seksualinis priekabiavimas. Korupcija. Reakcijos į etikos problemas. Etikos problemos analizė. Etiškas sprendimo priėmimas. Etiško sprendimo sąvoka. Etinio pagrindimo problema. Etiško sprendimo priėmimo procesas. Etiško sprendimo svarba. Etikos kodeksas. EK sąvoka ir tikslai. Kodeksų administravimas. Kodeksų privalumai ir trūkumai, jų svarba. Organizacija ir etika. Organizacijos kultūros etinis aspektas. Etikos klimato samprata. Organizacijos elgsenos modeliai ir raidos problemos.


Žodis etika kilęs iš graikų kalbos žodžio ethos. Graikiško ethos lotyniškas analogas mos reiškė įprotį, charakterį, elgesį.

Vienas etikos teorijos autoritetų E.McCollough teigia, kad etika yra kritinė moralės analizė, t.y. moralės refleksija, siekiant analizuoti, kritikuoti, interpretuoti, pateisinti visuomenės vaidmenis, taisykles, santykius. Etika yra disciplinuota refleksija apie įpročius, apie tai ką mes manome apie save, bendrą gyvenimą. Etinė refleksija - tai kritinė analizė to, ką sakome, darome, kokie esame. Etika aiškina moralės normų bei vertybių reikšmes, kalba apie sąlygas, kuriomis priimamas moralinis sprendimas.

Suvokus moralės ir etikos skirtingumą, remiantis atskirais etikos apibrėžimais, galima pateikti tokį etikos apibrėžimą:

4. Etika kaip atsakomybė. Asmuo, susidūręs su konkrečia dilema, elgsis, vadovaudamasis savo atsakomybės supratimu: elgiuosi taip, nes jaučiuosi esąs atsakingas. (V.Vilsonas)

5. Etika kaip moralinis aiškinimas (svarstymas). Moralinis aiškinimas visuomet yra individualus, nors ir remiasi bendrai priimtinomis normomis. Pasirinkęs pradinį tašką, asmuo aiškins savo elgesį, teigdamas: elgiuosi taip, nes esu apsvarstęs ir įvertinęs situacijų.

6. Etika kaip paklusimas moraliniam autoritetui. Asmuo, kuris vadovaujasi moralinio autoriteto nurodymais, savo elgesį aiškins taip: paklusdamas autoritetui, elgiuosi tinkamai.

7. Etika kaip moralinio sprendimo vykdymas. Kiekvienas sprendimas priklauso nuo konteksto. Įvertinęs situaciją ir priėmęs tinkamiausią pagal esamą situaciją sprendimą, asmuo elgsis, manydamas, kad taip priima moralinį sprendimą.

Bendroji ir profesinė etika turi savą specifiką, tačiau tai netrukdo rasti bendrą jų tyrimo objektą.

Kuriant pilietinę demokratinę visuomenę, itin svarbios moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo funkcijos. Vykdydama moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo funkcijas, etika gali paspartinti pilietinės visuomenės atsiradimo prielaidų susidarymą ar pačios pilietinės visuomenės vystymąsi. Šias funkcijas galima įgyvendinti, dėstant etikos kursus mokyklose bei universitetuose.

Išskiriamos trys pagrindinės etikos teorijos: deontologija, teleologija ir teisingumo teorija. Kiekviena šių teorijų akcentuoja skirtingus aspektus, turi savų privalumų ir trūkumų.

Vertinant sprendimus ar veiksmus iš deontologinės pozicijos, pagrindiniai akcentai yra šie:

žmonių rasės tobulėjimas (F.Nietzcshe sako, kad elgesio tikslas - superžmogaus atsiradimas; tai keletas didžių izoliuotų individų, kurių buvimas suteiktų prasmę jų visuomenėms).

UTILITARIZMAS (lot. utilite - naudinga) yra etikos teorija, žmogaus veiklą vertinanti naudingumo aspektu.

Pirmasis utilitarizmo terminą pavartojo J.Bentham 1781 m. Jis ir laikomas šios teorijos pradininku ("Įvadas į moralės ir įstatymdavystės principus" 1789 m.). Kitas garsus utilitarizmo atstovas yra 19 a. anglų filosofas, veikalo "Utilitarizmas" (1863 m). autorius J.Mill.

4. Socialinis principas. Vertinant iš asmeninio hedonizmo pozicijų veiksmai prisidedantys prie individo laimės, vertinami kaip geri, o sukeliantys nelaimes - kaip negeri. Universalusis hedonizmas (hedonistinis universalizmas) veiksmus vertina (geri arba negeri) pagal tai, kiek jie prisideda prie visų kitų žmonių laimės. Svarbi ne tik paties veikiančiojo, bet ir visų tų, kuriems poelgis svarbus, laimė ("moralės ir įstatymų leidybos pagrindas yra kuo didesnio žmonių skaičiaus kuo didesnė laimė“ - J.Bentham).

Vertinant sprendimus ar veiksmus, vadovaujantis teleologine pozicija, pagrindiniai akcentai yra šie:

pasekmės tik organizacijai, bet ne aplinkiniams. Utilitarizmo kritikai itin akcentuoja, kad siekiant laimės dažnai nesusimąstoma apie pasirenkamas priemones, pažeidžiamos kitų individų teisės, pareigos, teisingumo principas.

1) didžiausios galimos laisvės principas. Jis užtikrina visų lygią teisę į pagrindines teises ir pareigas;

  • Etika Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Gerda
  • 25 puslapiai (10027 žodžiai)
  • Kolegija
  • Etikos konspektai
  • Microsoft Word 77 KB
  • Profesinė etika konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Profesinė etika konspektas. (2017 m. Sausio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/profesine-etika-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Birželio 25 d. 03:20