Profesinė sveikata


Medicinos konspektas. Stovimas darbas. Sėdimas darbas. Darbas su kompiuteriu. Darbo įrankių dizainas. Nuovargis protinis. Stresas. Nuovargis fizinis. Darbo vietos ergonominis įrengimas. Kompiuterinės darbo vietos įrengimas.


Stovimoji poza labiau varginanti už sėdimąją pozą, jai palaikyti reikia apie 10 % daugiau energijos. Nepaisant to, stovimoji poza yra dažna gamybiniame darbe. Jos patogumas ir ilgalaikiškumas priklauso nuo žmogaus kūno masės centro padėties ir pėdų atramos ploto (abiejų pėdų plotas kartu su paviršiaus plotu tarp pėdų), taip pat nuo laikysenos (įtemptos, laisvos), kokioje padėtyje galva, rankos, koks mini komfortas darbo vietoje ir t.t.

Abiem atvejais nuvargsta kojų raumenys ir įskausta nugara, gali deformuotis stuburo tarpslanksteliniai diskai, pasidaro išvaržos. Žmogaus kūno masės centras yra stuburo priekyje, todėl diskas apkraunamas ne tik maždaug puse kūno svorio, bet ir lenkimo momentu, kuris prilygsta taip pat pusei kūno svorio. Pvz., žmogaus, sveriančio 70 kg, stuburo slankstelio diską slegia toks svoris (kg): stovint ramiai - 70, vaikščiojant - 85, sėdint be atramos - 100, juokiantis – 120, keliant 20 kg daiktą, kai nugara tiesi, o kojos sulenktos – 210, keliant tą patį daiktą, bet pasilenkus į priekį ištiestomis kojomis – 340. Stovimosios pozos patogumas ir patikimumas priklauso nuo grindų dangos ir avalynės kokybės. Ergonomika siūlo tokias taisykles stovimajai pozai palengvinti: nepatartina ilga vienoda stovėsena, periodiškai būtina pavaikščioti (pamindžikuoti) arba pasėdėti. Stovėti patogiai, kad rankų, galvos, liemens padėtis būtu natūrali ir mažiausiai varginanti. Atliekant darbo veiksmus, judesius, stovėsena turi būti patikima, kad darbininkas išvystytų optimaliausią jėgą su mažiausiomis energijos sąnaudomis.

Maksimalus siekiamas atstumas darbo vietoje turi būti 135 cm ir negali būti aukščiau pečių. Dažniausi judesiai atliekami darbe turi būti 90 laipsnių, o mažiau naudojama zona 180 laipsnių spinduliu. Darbo vietos plotis turi būti mažiausiai 100 cm. Dažniausiai darbe atliekamų judesių maksimalus atstumas turi būti 25 cm nuo darbastalio krašto, o mažiau reikalingų judesių atstumas – 50 cm nuo darbastalio. Darbo stalo aukštis stovinčiam žmogui priklauso nuo darbo pobūdžio. Atliekant tikslius darbus pasiremiant alkūnėmis – 105 – 115 cm. Dirbant darbus, kuriems atlikti nereikia didelės jėgos (pakavimo darbai) – 95 – 100 cm. Dirbant sunkius fizinius darbus – 80 – 85 cm. Ilgai stovėdamas net nesunkų darbą dirbantis žmogus pajunta nuovargį. To priežastis – dėl statiškai įtemptų raumenų užspaudžiami kapiliarai, todėl pablogėja kraujo apytaka. Be to, venomis kraujas teka lėtai, nes nejudant raumenyse neveikia vadinamasis „raumenų siurblys“. Todėl raumenys gauna nepakankamą kraujo kiekį, o venose susikaupia papildomas kraujo ir limfos kiekis, išsiplečia venos.

Kita silpna žmogaus organizmo grandis, kai dirbama stovint vietoje – juosmens sritis. Mechaninė tarpslankstelinius stuburo diskus veikianti apkrova nepalankiomis sąlygomis gali gerokai viršyti kūno svorį.

Ergonomika – mokslas, tiriantis žmogaus psichofiziologines galimybes ir ypatumus darbo procese; mokslas apie darbo aplinkos bei darbo priemonių pritaikymą žmogui. Ergonomikos tikslas - sumažinti žmogaus organizmo judamojo aparato ir analizatorių apkrovą, tuo išsaugoti asmens sveikatą, pagerinti asmens savijautą ir darbo produktyvumą bei kokybę.

Atsisėdus dubuo pasisuka atgal, stuburas netenka lordozės, masės ašis pasislenka į priekį, rankos tampa santykinai ilgesniais svertais. Kėdė kiek įmanoma lygiau paskirsto apkrovą, yra išorinis palaikymas, leidžiantis išlaikyti natūralią stuburo pozą (ypač lordozę), leidžia lengvai ir greitai keisti sėdėjimo pozą, neprarandant išorinio palaikymo.

  • Medicina Konspektai
  • 2014 m.
  • 7 puslapiai (4634 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Profesinė sveikata
    10 - 4 balsai (-ų)
Profesinė sveikata. (2014 m. Lapkričio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/profesine-sveikata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:03