Profesionalizmai ir žargonybės


Kalbos kultūros referatas.

Įvadas. Žargonybės. Profesionalizmai ir žargonybės. Netaisyklingi sakiniai. Klaidos ir taisymai. Netaisyklingi sakiniai ir pastabos. Išvados. Literatūra. Įvadas. „Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Daugybė lietuvių kalbos žodžių yra tokie patys kaip ir senųjų kalbų (lotynų, senovės indų, senųjų persų, germanų), jie nagrinėjami daugelio kalbininkų visame pasaulyje. Profesionalizmai ir žargonybės. Lietuvių kalba yra užteršta vulgariais, netaisyklingais, iškraipytais žodžiais, kuriuos kalbininkai vadina žargonu. Moksleivių ir studentų žargono dalį sudaro žargonybės, susijusios su mokykla, pramogomis, laisvalaikiu, tarpusavio santykiais. Pvz. Mašina sugedo, į universitetą važiuosiu troleibusu. Jaunimas vartoja žargoną norėdamas patraukti dėmesį, pasipuikuoti prieš draugus, sustiprinti įspūdį, padaryti kalbą grubesnę, spalvingesnę ir nesuprantamą kitiems. Kalbos elementus kuria ir pasirenka patys tos kalbos vartotojai, tai jie daro pagal vidinę nuostatą taip sakyti man patogu, gražu, aš noriu girdėti, kad taip būtų sakoma. Anksčiau automobilizmo ir kompiuterijos žargoną galėjom vadinti profesionalizmu, tai šiais laikais, kai automobliais ir kompiuteriais naudojasi daugybė žmonių, jis jau tapo socialiniu. Atspausdink man nešiojamų kompiuterių kainas. Tauta turi gyventi visur skambant savo kalbai, kuri turi būti kultūringa, paveldėta iš senovės, tinkanti kurti mokslui ir menui. Netaisyklingi. Taisyklingi. Norėčiau naujo boso. Norėčiau naujos bosinės gitaros. Sportrumyje vyksta koncas. Sporto rūmuose vyksta koncertas. Mane veža dramtetrio aktorius Aras Sokalas. Man patinka dramos teatro aktorius Arūnas Sakalauskas. Džiugas gerai varo ant klepo. Džiugas gražiai groja pianinu. Rastrapas groja čele. Rastrapovičius groja violančele. Turiu du kvietimus į operhausą. Turiu du kvietimus į operos teatrą. Patyrinėjus dabartinius žargonizmus, matome, kad įtaką vis dar daro kaimyninės didžiosios kalbos – rusų ir anglų. Klaidos ir jų taisymas. Netaisyklingi sakiniai ir pastabos. Ar šiandien vakarienei valgysim bulkutes? Ar šiandien vakarienei valgysim bandeles? Iš kaimynų į Lietuvą patekęs buities daiktas, drabužis, apavas, valgis atsinešė svetimą pavadinimą. Tuoj Smiltė eis pas bitutes ir jai ten Renata uždės pampersą. Tuoj Smiltė eis pas bitutes ir jai ten Renata uždės sauskelnes. Ypač daug svetimybių atsirado su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais. Aš su mama ir sesute  buvom „Akropolyje“ ir mamytė mums nupirko popkornų. Aš su mama ir sesute buvom „Akropolyje“ ir mamytė mums nupirko spragėsių. Ypač daug svetimybių atsirado su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais. Šiandien, kai važiavom į darželį, tėtukas nupirko man ir Ignui čipsų. Šiandien, kai važiavom į darželį, tėtukas nupirko man ir Ignui traškučių. Ypač daug svetimybių atsirado su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais. Virginija, padėk man sudėlioti šitą puzlę apie žmogų vorą. Virginija, padėk man sudėlioti šitą dėlionę apie žmogų vorą. Ypač daug svetimybių atsirado su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais. Marytės labai gražus žiurstas. Ir mano mamytė labai panašų turi. Ypač daug svetimybių atsirado su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais. Kodėl Domantas grupėj be tapkių vaikšto? Kodėl Domantas grupėj be šlepečių vaikšto? Iš kaimynų į Lietuvą patekęs apavo pavadinimas, atsinešė  svetimą pavadinimą.  . O aš mačiau, kaip diedukas Juozas plovė tėčio mašiną su šlanga. O aš mačiau, kaip senelis Juozas plovė tėčio mašiną su vandens žarna. Svetimų daiktavardžių pasitaiko nusakant giminę. Ką tu šitoj papkėj nešiojiesi? Ką tu šitam segtuve nešiojiesi? Iš kaimynų į Lietuvą patekęs apavo pavadinimas, atsinešė  svetimą pavadinimą.  . Šian išgėriau su Ignu visą bonkę coca colos. Šian išgėriau su Ignu visą butelį coca colos. Iš kaimynų į Lietuvą patekęs buities daiktas, drabužis, apavas, valgis atsinešė svetimą pavadinimą. Kur mano tapkytės? Kur mano šlepetės? Iš kaimynų į Lietuvą patekęs buities daiktas, drabužis, apavas, valgis atsinešė svetimą pavadinimą. A kodėl, kai Poviliukas eina į lauką, visą laiką nusiima kalgotkes? O kodėl, kai Poviliukas eina į kiemą, visada nusiima pėdkelnes? Daugiausia barbarizmų yra atėję iš baltarusių, rusų, lenkų.  . Išvados. Taigi, profesionalizmų ir žargonybių atsiradimą lemia tam tikrų visuomenės grupių noras padaryti savo kalbą nesuprantamą kitiems žmonėms, įslaptinti ją. Literatūra.


Moksleivių ir studentų žargono dalį sudaro žargonybės, susijusios su mokykla, pramogomis, laisvalaikiu, tarpusavio santykiais.

Jaunimas vartoja žargoną norėdamas patraukti dėmesį, pasipuikuoti prieš draugus, sustiprinti įspūdį, padaryti kalbą grubesnę, spalvingesnę ir nesuprantamą kitiems.

Kalbos elementus kuria ir pasirenka patys tos kalbos vartotojai, tai jie daro pagal vidinę nuostatą: taip sakyti man patogu, gražu, aš noriu girdėti, kad taip būtų sakoma. Tačiau su taisyklėmis prasilenkiantys žargono žodžiai kenkia kalbos grynumui ir rodo menką žmonių kultūrą.

Anksčiau automobilizmo ir kompiuterijos žargoną galėjom vadinti profesionalizmu, tai šiais laikais, kai automobliais ir kompiuteriais naudojasi daugybė žmonių, jis jau tapo socialiniu.

Tauta turi gyventi visur skambant savo kalbai, kuri turi būti kultūringa, paveldėta iš senovės, tinkanti kurti mokslui ir menui. Tačiau netgi Lietuvos kultūros atstovai: muzikantai, artistai, dailininkai, teatro režisieriai savo kalboje nevengia žargono:

Patyrinėjus dabartinius žargonizmus, matome, kad įtaką vis dar daro kaimyninės didžiosios kalbos – rusų ir anglų. Labai svarbu savo kalba rūpintis visose gyvenimo srityse, kurti naujus žodžius, nes nekintanti kalba ne tik nepatenkina jos vartotojų lūkesčių, bet ir turi galimybę pranykti.

Neteiktina forma, tokios darybos būdvardžiai dažniausiai yra be formanto –ij-. Vartotina pensinis.

3. Paskolos dydis: 55% įvertinto buto, namo vertės (minimaliausia turto vertė 21 000 litų).

4. Tai nuspręsti gali tik ji pati, ir kokių nors teisinių priemonių kuriomis būtų galima priversti bendrasavininkį parduoti jam priklausančią buto dalį, nėra.

7. Modemas gali persiųsti kompiuterinius duomenis ir faksogramas naudodamas paprastą telefono liniją.

Iš kaimynų į Lietuvą patekęs buities daiktas, drabužis, apavas, valgis atsinešė svetimą pavadinimą. 

Tuoj Smiltė eis pas bitutes ir jai ten Renata uždės pampersą.

Svetimų daiktavardžių pasitaiko nusakant giminę. 

  • Kalbos kultūra Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Karolytė
  • 12 puslapių (1961 žodis)
  • Kolegija
  • Kalbos kultūros referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Profesionalizmai ir žargonybės
    10 - 2 balsai (-ų)
Profesionalizmai ir žargonybės . (2017 m. Kovo 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/profesionalizmai-ir-zargonybes.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 07:46