Programinis biudžetas Lietuvoje: galimybės ir ribotumai


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Programinis biudžetas. teoriniai aspektai. Programinio biudžeto samprata. Biudžetų formos. Programinio biudžeto privalumai ir sudarymo principai. Kitų šalių patirtis. Programinio biudžeto diegimas Lietuvoje. Programinio biudžeto raida Lietuvoje, diegimo procedūros. Programinio biudžeto Lietuvoje galimybės ir tobulintinos sritys. Išvados. Literatūra.


Raktažodžiai: biudžetas, programinis biudžetas, programos, finansavimas, lėšos.

Programinis biudžetas kaip sistema yra įvairių mokslo sričių dedamoji, jo formavimas reikalauja tikslų, tyrimų, kontrolės principų išmanymo. biudžeto sampratą apibrėžiama kaip tam tikro laikotarpio valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. Programinis biudžetas – biudžeto modelis, kuris paryškina susijusias veiklos sritis ir ryšį tarp išteklių ir išlaidų efektyvumo. Programinis biudžetas tiriamas per tikslo, programos, uždavinių, priemonių ir vertinimo kriterijų aspektus. Programinio biudžeto sistema sudaryta iš planavimo, finansavimo ir vertinimo. Pagrindinis skirtumas tarp programinio biudžeto ir kitų formų – orientavimasis į rezultatus. Pasaulyje ši forma taikoma jau kelis dešimtmečius, tuo tarpu Lietuvoje dar nėra visiškai įsitvirtinusi, dar stebimi jo ribotumai ir trūkumai. Programinio biudžeto sistemos tobulinimui paprastai naudojamas kaupimo principas, kurį naudoja daugelis programinį biudžetą įgyvendinančių šalių. Kaupimo principas leidžia apskaičiuoti tikrąjį veiklos rezultatą, įgalina gauti tikslią informaciją apie turtą, finansavimo srautus, turimus įsipareigojimus, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas valstybės mastu. Programinį biudžetą pirmoji įdiegė JAV, vėliau šią patirtį perėmė daugelis šalių. Sovietinės sistemos metu biudžetas formuotas dengiamuoju principu, iki 1998 metų buvo vykdomas linijinio biudžeto pagrindu, nuo 1999 metų pradėtas diegti programinis biudžetas. Programinis biudžetas Lietuvai suteikė galimybę tikslingai ir efektyviai panaudoti lėšas, nukreipti institucijų veiklą konkrečių rezultatų siekimo link bei padidinti viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę. Tobulintinos sritys – programų kiekis, veiklos prioritetų nustatymas ir stebėsena, rezultatų formulavimas. Ekspertai labiausiai pabrėžia prioritetų nustatymą ir programų rengimo tobulinimą. Taip pat dėmesys atkreipiamas į skaidrumą, programų priežiūrą ir rezultatus. Programinio biudžeto tobulinimas reikalauja aiškesnių prioritetų formulavimų, skirtingo lygio strateginių dokumentų suderinamumo bei išsamaus atsiskaitymo už prioritetų įgyvendinimą, programų rezultatus.

Finansinėse sistemose biudžetinė sistema užima pagrindinę poziciją. Biudžetas paprasčiausiai kalbant – tai planas, kuris atspindi pinigų kiekį, kurį kokia nors institucija planuoja gauti ir išleisti. Jei biudžetas bus gerai suplanuotas, tinkamai sudarytas ir efektyviai realizuotas, tokia institucija savo tikslus pasieks ir gaus naudą.

Tinkamas finansų tvarkymas svarbus visais valstybės raidos etapais. Gerai sukurta finansų sistema leidžia turėti pakankamus finansinius išteklius, kurie užtikrina pilnavertį valstybės funkcijų vykdymą. Valstybės finansų valdymas aktualus visiems valstybės piliečiams.

Aktualumas ir temos išskirtinumas. Biudžeto reforma Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti dar 1998 m., kai Seimas priėmė rezoliuciją dėl biudžeto sandaros koncepcijos ir jos pagrindinių principų – trimečio planavimo, programinio biudžeto, išteklių konsolidavimo, skaidrumo. 1999 m. programinis biudžetas buvo pradėtas diegti. 2000 m. buvo patvirtinta Vyriausybės strateginio planavimo sistema, kaip veiklos organizavimo ir finansų planavimo priemonė. Nepaisant to, ekspertai dažnai konstatuoja Lietuvos biudžeto ydas, kurios dėl reformų niekur nedingo.

Programinio biudžeto efektyvumui būtina sąlyga – kad programų įgyvendinimo pasiūlymai turėtų alternatyvas. Biudžeto efektyvumas būtų didesnis, jei sistema leistų iškeltiems tikslams ir uždaviniams teikti alternatyvias, ne būtinai valdžios institucijų parengtas programas. Deja, tokių konkurencinių pasiūlymų sudarant dar 2000 m. Lietuvos biudžetą nebuvo svarstyta. Taigi galima teigti, kad programos skirtos ne pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet tiesiog išleisti lėšas, o valdžios institucijos tik patenkina savo poreikius per šias programas, nesirūpindamos, ar jų veikla yra tikslinga ir rezultatyvi; ši problema aktuali ir šiandien. Taigi darbe bus bandoma atsakyti į klausimą, kaip pasiekti, programinio biudžeto naudojimas būtų efektyvus ir kada jis išties negali patenkinti lūkesčių.

Biudžeto reformos vykdymo sėkmingumą patvirtino ir Pasaulio banko ekspertai, kurie Lietuvą pateikė kaip vieną sėkmingiausių pavyzdžių tarp Europos Sąjungos valstybių, išskirdami strateginį veiklos organizavimą ir finansų planavimą, tačiau į rezultatus ir žmonių poreikius orientuotas biudžetas – vis dar sudėtingas iššūkis.

Temos ištirtumas. Apžvelgus literatūrą, galima teigti, kad mokslinių publikacijų apie valstybės finansus, pajamas, išlaidas yra tikrai nemažai. Apie biudžeto rengimo metodus: linijinį, veiklos efektyvumo ir programinį, programinio biudžeto raidą, įsigalėjimo tendencijas daug rašo I. Steponavičienė (2007), C. Capozzi (2011). Programinio biudžeto raidą, sampratą, gerąją patirtį analizuoja O.G.Rakauskienė (2006), I. Steponavičienė ir kt. (2007), D. Matusevičius (2007). Daug apie strateginį planavimą bei jo sąsają su programiniu biudžetu rašė J. Bivainis ir kt. (2009). Lietuvos programinio biudžeto galimybes moksliniuose straipsniuose vertina J. Bivainis, E. Butkevičius (2003), A. Astrauskas, G. Česonis (2008) ir kt.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 24 puslapiai (5880 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 163 KB
  • Programinis biudžetas Lietuvoje: galimybės ir ribotumai
    10 - 7 balsai (-ų)
Programinis biudžetas Lietuvoje: galimybės ir ribotumai. (2015 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/programinis-biudzetas-lietuvoje-galimybes-ir-ribotumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:02