Projektų valdymas


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Idėjų generavimas. Verslo įmonės kūrimas. Kompanijos misija. Kompanijos vizija. Kompanijos ilgalaikiai tikslai. Vertybės. Verslo ir verslininkystės esmė, skatinantys veiksniai ir kliūtys. Verslo įmonė kaip socialinė – ekonominė sistema. Verslo plano kūrimas. Veiksniai turintys įtakos sėkmingam verslo konkuravimui. Projektų vadyba. Projekto sąvoka. Kas yra projekto vadyba. Projektų planavimo ir valdymo principai. Projektų vadybos privalumai, lyginant su kitais organizavimo metodais. Projektų apskaitos terminologija. Projekto valdymo ciklas. Tinklinė analizė. Konfliktuojantys veiksniai projekto išteklių planavime. Prince®10 ir projekto organizavimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pirmoji taisyklė, sako apie tai, jog reikia susilaikyti nuo skubios nuomonės ir vertinimo. Šios taisyklės principas yra toks, kad pirmiausia reikia sudaryti visų idėjų sąrašą, nesvarbu kad ir kokios kvailos jos gali pasirodyti iš pradžių. Tik po to neskubant racionaliai įvertinti kiekvieną idėja. Antroji taisyklė seka pirmąją ir sako apie tai, kad kiekybė gimdo kokybę. Akivaizdu, kad susilaikę nuo vertinimo, galėsime plačiau mąstyti, kas leis prigalvoti daug įvairiausiu idėjų. O kuo daugiau idėjų gimsta, tuo didesnė tikimybė, kad kai kurios jų bus itin geros ir sėkmingos

Taisyklė: kuo idėja beprotiškesnė tuo ji geresnė.

Ši taisyklė galioja tuo atveju, kai yra kuriamos visiškai naujas produktas. Kadangi kuriant idėjas labai atsargiai galima tik patobulinti jau esama produktą. Nors beprotiška idėja ne visuomet galima įgyvendinti tiksliai tokia, kokia ji siūloma, dažnai galima įgyvendinti kitą pertvarkytą vieno iš vadinamųjų tarpinių neįmanomų sprendimų variantą. Vienas chemijos inžinierius sprendžiant dilemą, kaip greičiau nuvalyti senus dažus nuo namo sienų, sugalvojo beprotišką idėją. Jis pasiūlė įdėti parako į jų produkcija. Užuot atmetė idėją, kolegos sugalvojo, kaip sukurti chemine reakcija, kuri nusprogdintų dažus nuo namo sienos.

Taisyklė : darykite pertraukas spręsdami problemą.

Idėjas generuojantis žmogus turėtų daryti pertrauka kas 15 minučių, kadangi mes patys to net nesuvokdami nualiname savo smegenis dirbdami be pertraukų. Žmonių grupė dirbdama prie naujų idėjų generavimo turėtų daryti pertraukas maždaug kas pusvalandį.

Treniruotė - kontroliniai klausimai, kurie struktūrinių būdų ragina generuoti naujas idėjas, ypač daug dėmesio sutelkiant į tas sritis kurias reikia nagrinėti ir tirti. Šiai treniruotei atlikti, autoriai siūlo net penkis metodus. Be abejo visi šie metodai yra panašus tarpusavyje. Pirmas šios treniruotės metodas vadinasi - Deiviso produktų kūrimo sąrašas. Šiš klausimų sąrašas susideda iš septynių punktu, kurie skatina idėjų kūrimą. Antras metodas, tai Osborno produktų ir paslaugų kūrimo sąrašas. Šis metodas skirtas kuriant naujus produktus ir paslaugas arba norint pakeisti jau esančius. Sąrašas susideda iš aštuonių klausimų.

Trečias metodas - septynių klausimų kuriant produktus ir paslaugas sąrašas. Sutrumpintai jis yra vadinamas SCAMPER- septynių žodžių santrumpa: pakeisti, sujungti, pritaikyti, padidinti (arba sumažinti), pritaikyti kitur, pašalinti (arba ištobulinti), pertvarkyti (arba apversti). Ketvirtas kontrolinių klausimų metodas - keturi didieji pramonės šakos lygio kontroliniai klausimai. Šie klausimai išsiskiria tuo, kad klausimai yra itin sukoncentruoti ir verčiantis mesti iššūkį konservatyviam verslo mąstymui.

Penktas siūlomas metodas - klientų kelionės schemos sudarymas. Šio metodo principas yra pažymėti visus kliento su produktu ar paslauga kelionės etapus, t.y. nuo pirmojo įsigijimo iki išmetimo Klientų kelionės metodas yra ypatingas tuo, kad leidžia išsamiai analizuoti faktinį vartojimą. Klientų kelionės etapų sąrašo pavyzdys: būtinybės supratimas, platinimas, atranka, užsakymas ir pirkimas, nuo pristatymo iki įrengimo, apmokėjimas, aptarnavimas po pardavimo, remontas ir aptarnavimas, išmetimas.

Treniruotė - skatinamoji medžiaga. Šis idėjų generavimo būdas yra ypač naudingas patekus į mąstymo stagnacijos situaciją. Be to jis padeda išreikšti jau pasąmonėje egzistuojančias idėjas. Skatinamąja medžiaga gali būti bet kas: vaizdas pro langą, meno kūrinis, ar citata. Kad ši treniruotė būtų efektyvi, svarbu nuolatos atnaujinti medžiaga, o geriausias būdas tai padaryti, tai tiesiog žymėtis viską, kas užkliūna už akies. Vienas skatinamosios medžiagos rinkimo metodų yra žinomas jau nuo vaikystės, tai iškarpų albumas. Taip pat tai gali būti straipsnių dėžė ar citatų sąrašas. Nemažiau svarbu yra ir keisti aplinką, nauja vieta ar nauji daiktai irgi sukelia naujas mintis ir asociacijas. Kai kurios įmonės turi specialius darbuotojus - menininkus, kurie palaiko kūrybinę aplinka įmonėje. Yra ir tokių įmonių, kurios reguliariai keičia tapetus ar kilimus ofisuose, kad suteiktų darbuotojams naujų paskatų.

Treniruotė - deriniai. Derinių metodas grindžiamas tuo, jog kartais net pats kvailiausias iš pirmo žvilgsnio derinys, gali tapti pagrindinę naujo produkto idėja. Šiai mąstymo treniruotei atlikti yra siūlomi du metodai: morfologinė analizė ir dirbtinis suderinimas. Morfologinė analizė struktūrizuoja rinkas ir galimybes į aiškius grafinius vaizdus. Ji yra ypač veiksminga kai yra kuriamas jau egzistuojančių produktų ar paslaugų derinys. Morfologinė analizė derina susijusius elementus neįprastais būdais ir veiksmingai analizuoja derinius, kuriuos įmanoma sudaryti iš kokio nors produkto vertingiausių savybių. Ją galima taikyti įvairiais sudėtingumo lygiais. Kitas metodas, dirbtinis nesusijusių elementų suderinimas yra skirtas, kad visiškai ištrūkti iš mąstymo ribų ir paskatinti netikėtas idėjas. Šiame metode kaip ir daugeliuose kituose idėjų generavimo metoduose yra svarbu kiekybė.

Projektų valdymas. (2015 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/projektu-valdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:31