Protų nutekėjimas plėtros ekonomika


Ekonomikos referatas. “Protų nutekėjimas“ ir jo priežastys. “Protų nutekėjimo“ samprata. „Protų nutekėjimo“ priežastys Lietuvoje ir Europoje. „Protų nutekėjimo“ nuostoliai ir nauda Lietuvoje. „Protų nutekėjimas“ per migraciją. Migracijos samprata. Migracinis persikraustymas. Europos migracijos politika. Lietuvos situacija. „Protų nutekėjimo“ galimi sprendimo būdai. Išvados. Literatūros sąrašas.


„Protų nutekėjimą“ Lietuvoje labai paskatino po nepriklausomybės atkūrimo prasidėję socialiniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai. Demografinis disbalansas, kaita, mokslinės ir techninės minčių atsilikimai, atlyginimų svyravimas, struktūriniai pasikeitimai mokslo įstaigose nulėmė dalies aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigravimą į kitas užsienio šalis.

Ekonomikos vystymasis darė įtaką šalies veiklos globalizacijai, pagrindinėms permainoms Europos Sąjungoje bei Lietuvos darbo rinkoje.

Terminas “protų nutekėjimas“ yra interpretuojamas kaip išsilavinusių (išsimokslinusių) žmonių iš vienos šalies ekonominio sektoriaus persikeliant į kitos šalies ekonominį sektorių, dažniausiai dėl geresnių darbo sąlygų ar geresnio darbo užmokesčio (Encyclopaedia Britannica, 1997, p. 466). „Protų nutekėjimas“ gali būti apibūdintas kaip tarpvalstybinis, dažniausiai legalus, ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui, individualių asmenų arba grupių, specialistų ar kvalifikuotos darbo jėgos ekonominė migracija.

Kvalifikuoto specialisto sąvoka skiriasi kiekvienoje šalyje, bet dažniausia kvalifikuotas specialistas yra individualus žmogus su aukštesniu išsilavinimu arba turintis ypač didelę patirtį konkretaus sektoriaus veikloje. C. Castle‘as ir M.J. Miller‘is atskiria du stuktūrinius specialistų modelius, kvalifikuoti specialistai kurie tapo pastaruoju metu, t.y. kelionėse iš labiau išsivysčiusių šalių į mažiau išsivysčiusias su laikina sutartimi darbui arba studijomis iš mažiau išsivysčiusiu šalių į labiau išsivysčiusias (Castles, Miller, 1998, p. 60). Samprata „protų nutekėjimas“ apima žmonių judėjimą iš vienos šalies ekonominio sektoriaus į kitą šalį. (Business: The Ultimate Recourse, 2002, p. 1191).

„Protų nutekėjimas“ yra gana platus, tačiau didžioji dalis užsienio ir Lietuvos mokslininkų, kurie ištyrė šį reiškinį, teigia, jog t.y. labai paprastas ir nesudėtingas apibrėžimas. Tiesa sakant, šis terminas buvo sukurtas britų Karališkosios draugijos, apibūdinti išvykstančius mokslininkus ir technologus į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą (Cervantes, Guellec, 2002).

Kai kurie autoriai (Bosch, 2003; Jucevičienė, Viržintaitė, Jucevičius, 2002; Stankūnienė, 1996) pabrėžia mobilumą mokslininkų, mokslo daktarų ir šios srities darbuotojų judėjimą į kitas šalis, o kiti autoriai (Cervantes, Guellec, 2002; Ushkalov, Malaha, 2001) atskiria mobilumą profesionalų skirtingose srityse su aukštuoju išsilavinimu (kaip: mokslininkai, inžinieriai, sveikatos mokslų specialistai, informacinių technologijų bei kitas aukštas kvalifikacijas turintys specialistai).

Kitas svarbus momentas interpretuojant „protų nutekėjimą“ yra kilmė žodžio „protas“ ir jo panaudojimas įvairiose srityse. Susidomėjimas „protų nutekėjimo“ problema remiasi sukaupta intelektinio ir žmogiškojo kapitalo organizacijoje ir valstybėje žiniomis. Šiuo atveju svarbu nustatyti iš kurio individo buvo gaunama daugiausia žinių ir įgūdžių. Lietuvoje dėl sunkios ekonominės padėties didžiąją dalį į žmogiškąjį kapitalą investuoja valstybė, nes organizacijos ir privatūs asmenys nėra pajėgūs tą padaryti. Taigi, „proto“ sąvoka apimtų šias žmogiškojo kapitalo savybes į tai investuojant: formalų ir neformalų mokymą, sveikatos gerinimą, migraciją, darbo bei informacijos ieškojimo skatinimą. Jeigu žmogus gauna aukštąjį išsilavinimą, pvz. Lietuvoje, tai yra laikoma, kad jo intelektinis kapitalas sukurtas Lietuvos valstybės švietimo, priklauso ir turi būti naudojamas šios šalies gerinimui. Kiekviena investicija turi būti grąžinama, todėl emigruojant iš Lietuvos yra atimama galimybė šaliai susigrąžinti investuotas lėšas į intelektinį kapitalą šios šalies gyventojų.

Taigi sąvoka „protų nutekėjimas“ gali būti kelių variantų:

1) kvalifikuotų specialistų persikėlimas iš vienos šalies į kitą šalį;

2) persikėlimas iš vieno šalies regiono į kitą (pvz. Lietuvoje, iš Vilniaus į Klaipėdą);

3) persikėlimas iš vienos organizacijos į kitą, tai nutinka tada, kai darbuotojai ieško geresnių darbo sąlygų, galimybių tobulėti ir socialinių garantijų.

Tokiais būdais „protų nutekėjimo“ sąvoka apima ne tik fizinį žmonių judėjimą iš vienos šalies, regiono ar organizacijos judėjimą, bet ir žinių bei įgūdžių praradimą, reikalingą ekonomikos augimui ir vystymuisi. Apibendrinant galima pateikti tam tikrą seką:

Protų cirkuliacija → Keitimasis protais → Protų įgijimas → Protų nutekėjimas → Protų nuostolis

Lietuvoje vykstantis spartus protų nutekėjimas, daro neigiamą įtaką bendrajai mokslo pažangai ir mokslo raidai. Iš mūsų šalies kas metai išvažiuoja šimtai geriausių gydytojų, inžinierių, mokslininkų bei kitos kvalifikacijos specialistų. Gabių studentų grįžimas į Lietuvą po studijų užsienyje taip pat ganėtinai mažas. Tokie procesai Lietuvai prisijungus prie ES šalių turėtų dar pagreitėti, bet tikrąją situaciją įvertinti labai sudėtinga, nes protų nutekėjimas migracijoje tarsi pilkoji zona.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4753 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 59 KB
  • Protų nutekėjimas plėtros ekonomika
    10 - 7 balsai (-ų)
Protų nutekėjimas plėtros ekonomika. (2015 m. Gruodžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/protu-nutekejimas-pletros-ekonomika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:27