Prozos kūrinių konspektas (Privalomi autoriai)


Lietuvių konspektas.

„ Kova “. „ Vagis “. „ Ad astra “. „ Fleita “. „ Mėnesiena “. „ Dobilė. 1954. naktį “. „ Vakarėjant gražios dobilienos “. „ Lidija Skoblikova ir tėvo žingsniai “. „ Šūvis po Marazyno ąžuolu “. „ Įveikti save “. „ Miškais ateina ruduo “. „ Dievų miškas “. Mykolaitis – Putinas „ Altorių šešėly “. „ Liūdna pasaka “. „ Ubagas “. „ Lazda “. „ Kliudžiau “. „ Brisiaus galas “. „ Dėdės ir dėdienės “. Mykoliukas Šiukšta. Rapolas Geišė. „ Balta drobulė “. Donelaitis „ Metai “.


Novelėje pasakojama apie berniuką, kurio tėvai mėgo girtauti smuklėje, o mama buvo labai graži ir patiko vyrams. Vieną vakarą išgėrusi ji kaip tik ruošėsi vykti pasilinksminti su kavalieriais. Vaikas bando ją sulaikyti, tačiau nesėkmingai. Kadangi jis bando sulaikyti išvažiuojantį vežimą, būna jo partrenkiamas ir sužeidžiamas, o motina vis tiek išvažiuoja.

Vaikas, augantis asocialioje šeimoje, jaučiasi nelaimingas, nereikalingas, bet vis tiek myli savo motiną, nors ir negalėdamas jos atvesti į doros kelią ir dėl to dar labiau kentėdamas.

Novelėje pasakojama apie vaiką, kuris paleidžia tėvo sugautą arkliavagį, nes vagies veidas jam priminė Kristaus atvaizdą, o tėvo elgesys su pririštu suimtuoju buvo žiaurus.

Novelėje pasakojama apie turtingą ūkininką Dalbą, kuris norėdamas reformuoti ūkį, pirmiausia nusprendžia paskandinti seną savo šunį. Beskandindamas jį, jis pats įkrenta į eketę ir ima skęsti, tačiau šuva, iššokęs iš eketės, išgelbsti savo šeimininko gyvybę padėdamas išsikapstyti. Nepaisant to, tuščiagarbiškumo apimtas ūkininkas vėliau vis tiek paskandina šunį ir grįžta į savo turtingus namus valgyti sočios vakarienės su į svečius atvykusiu kunigu.

Novelės vertybė – besąlygiška gyvūno ištikimybė žmogui, nes šuo išgelbsti ūkininko gyvybę net po to, kai prieš tai buvo jo skandinamas.

Novelės problema – žiaurus žmogaus elgesys su šunimi, ne tik visą gyvenimą jam ištikimai tarnavusiu, bet ir išgelbėjusiu jam gyvybę. Kita problema – kad Dalba užima garbingą padėtį visuomenėje, yra turtingas, sočiai gyvena, pas jį svečiuojasi net pats kunigas, o viduje jis yra niekšas. Paliečiama žmogaus išorinio padorumo, bet vidinio sugedimo problema.

Novelėje pasakojama apie muzikantą Žiogą, kuriam gydytojai uždraudžia groti fleita dėl sveikatos problemų. Šis, nebeturėdamas pragyvenimo šaltinio, apsigyvena pas giminaitį, ūkininką Viksvą. Iš pradžių būna labai gražiai priimamas, bet paaiškėjus, kad jis neturi pinigų ir negali dirbti sunkių ūkio darbų, imama jį smerkti. Neištvėręs pažeminimo Žiogas, nepaklausęs gydytojo perspėjimo, užgroja mylimu instrumentu ir kitą rytą randamas miręs.

Novelės vertybė – ištikimybė tikrajam menui, tam, kas žmogui brangu, ką jis vertina, nes Žiogas užgroja fleita net ir žinodamas, kad dėl to gali mirti.

Novelės problema, kad menininkas dažnai jaučiasi nesuprastas sumaterialėjusioje visuomenėje, viską matuojančioje pinigų ir pelno masteliu. Kultūra ir meno žmonės tokioje visuomenėje yra nevertinami ir nereikalingi.

Novelėje pasakojama apie jauną turtingą valdininką, kuris įsimyli gražią ir, jo manymu, turtingą merginą ir ketina ją vesti. Pasimatymo metu panelė pameta perlo auskarą. Kavalieriaus garbės reikalas nupirkti tokį pat auskarą ir jis visą naktį kankinasi nesugalvodamas, iš kur paimti pinigų tokiam brangiam perlui. Kitą dieną jam būna atnešama sąskaita ir jis pamato, kad sąskaita juokingai menka, o perlas visai ne turtingos šeimos relikvija, kaip jis manė, o pigus eilinėje krautuvėlėje pirktas dirbtinis pakaitalas. Mergina jo akyse netenka vertės ir jis jos neveda.

Kūrinyje keliama problema, kad valdininkui mergina atrodė verta dėmesio tik tol, kol manė, kad ji turtinga. O iš tikrųjų bendravimo pagrindas turėtų būti tyri jausmai, o ne meilė iš išskaičiavimo.

Novelėje pasakojama apie paauglį Martyną, kuris vienas gyvena su sunkiai sergančia motina. Tėvas miręs. Jų šeimos maitintoja yra karvė Dobilė. Kartą kyla labai didelė perkūnija su liūtimi, o karvė likusi pririšta lauke ir motina bijo, kad ji nenusitrauktų. Staiga karvės iš tikrųjų nebesimato toje vietoje, kur ji buvo pririšta, ir Martynas, nors ir beprotiškai bijodamas žaibų ir griaustinio, išbėga jos ieškoti. Randa ją nusitraukusią ir pasislėpusią ir parveda namo. Grįžta jau nebebijodamas audros, jis įveikė savo baimę ir tapo tikru vyru.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3285 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Prozos kūrinių konspektas (Privalomi autoriai)
    10 - 9 balsai (-ų)
Prozos kūrinių konspektas (Privalomi autoriai). (2016 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/prozos-kuriniu-konspektas-privalomi-autoriai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:30