Prūsijos istorijos egzamino klausimai


Istorijos konspektas.

Prūsijos istorijos egzamino klausimai. Raštu. Erdvės ribos tarp savito Prūsijos regiono ir lietuviškosios iredentos. Uguns mäte , žemes mäte , vėlu mäte. Estis Theodoricus rex. Mid Eastum an maegd , Ipaet hi magon cylegewyrcan. Haisti , Aestland. Langobardai šventė deivei Nerthum. Recenzijos šaltiniai lietuvių liuteronų gyvenimui pažinti.


1 ir 2 pasak gerbiamo kolegos Tado yra V. Safronovo strapsnyje (jis įdėtas po pirmo klausimo).

Mažosios Lietuvos / Prūsų Lietuvos terminas ir regiono mokslinių tyrimų istoriografinės problemos;

Mažosios Lietuvos / Prūsų Lietuvos iridentiškumo problema ir jos sąsajos su istoriografiniais vertinimais;

P. K.Tacitas ir jo Aestori gentium paminėjimo interpretacija naujausioje istoriografijoje (R. Kregždžio požiūris);

Tacitas gyveno 55-197 m. ,,De origine et sutu Germanorum’’ parašytas 98 po Kr. Tacitas aprašo aiščių gentis ir mini ten papilitusį šerno sakralizavimą, matrem deum – deivę, kuri kitų istorikų yra siejama su Žemyna. Pagal J. Tumelį aiščiai laikomi baltų gentimi (prūsais). J. Balsys sako, kad šernų amuletai, tai ne baltų, o germanų požymis. Aprašomas dievų motions garbinimas, o lietuviai dukterų ir moterų dievaičių ie deivių neturėjo. Pastebimas ryšys tarp aisčių ir germanų. Minimas šventas miškelis (gali būti, kad aprašant remtasi romėniškomis apeigomis). Tacitas identiškai aprašo apeigų motyvus kaip ir šiaurės germanų rašytiniai šaltiniai. Tcito minima moteriškos giminės dievybė nėra minima šiaurės germanų epuose. Kažkas panašaus apie moteriškos giminės deives minima tik viename epe. Aiščiai aukojo žmones, viešai nužudę žmogų švęsdavo. Tacitas aiščių apeigų tapatumą nustato dėl šernų amuletų naudojimo. Tacito veikalais interpretuojami itin abejotinai dėl lotynų kalbos niuansų. Veikale minima, kad aiščiai uolesni žemdirbiai, renka gintarą ir jį parduoda. Iki šiol šerno atvaizdo genezė nenustatyta. Tacitas galėjo naudotis akščiau sukurtu Plinijaus Vyresniojo veikalu, galėjo aisčius mistifikuoti, norėdamas įtikinti ir sudominti romėnų skaitytoją, todėl mini šernus. Gintarą įvardija kaip germaniškos kilmės. Baltų panteonas Tacito veikale galėjo būti sukurtas pagal senųjų graikų veikaluose įvardytą barbarų teogoninį modelį.

,,O dešiniajame krante aisčių gentys yra skalaujamos Svebų jūros, kurių religinės apeigos ir drabužiai yra svebų, kalba panašesnė į britų. Garbina dievų motinų. Šernų atvaizdų. Taip pat ir jūrą apieško, ir vieninteliai iš visų gintarą444, kurį patys vadina glesum, seklumoje ir pakrantėje renka. Nei prigimties, nei priežasties, dėl kurios atsirado, būdami barbarai, netyrė, nei žino; juk ilgai tarp kitų išmetamų jūros dalykų gulėjo, kol mūsų prabanga vardą suteikė. Jiems patiems nevertingas: renkamas žaliavinis, neapdirbtas išgabenamas. Užmokestį stebėdamiesi paima.’’

akivaizdžiai germaniški kultūriniai elementai traktuojami kaip baltiški, pvz., šerno atvaizdų nešiojimas. Šį teiginį galima argumentuoti J. Balio, besirėmusio J. Bertulaičio svarstymais, pastebėjimu: „Mes nežinome, kokias Pabaltijo gentis Tacitas pavadino Aestiorum gentes, nesuprasdamas jų kalbos (iš tos žinios K. Būga padarė aisčius), kurie garbiną dievų motiną. Estai šaukia, kad tai buvę jų protėviai. Lyvių ir estų įtakoje atsidūrę latviai turi visą eilę tokių deivių - motinų, kaip uguns mäte, žemes mäte, vėlu mäte (ugnies, žemės, vėlių ir kitos motinos). Suomiai tokias deives vadina dukterimis - tar (Ilmatar yra „oro duktė“). Lietuviai nei „motinų“, nei „dukterų“ dievaičių tarpe neturi („Saulės duktė“ yra vertimas iš latvių), nors moteriškų dievybių yra, kaip Gabija, Žemyna, Laima.“ Minėtina, kad etnonimo aisčiai (resp. Aestiorum gentes, H(a)estis Theodoricus rex, Aestorum natio, Aisti, gyvenantys slavų kaimynystėje, mid Eastum an maegd, Ipaet hi magon cylegewyrcan, Haisti, Aestland) gentinė priklausomybė nėra aiški, o dėl jo etimologijos iki šiol diskutuojama. tai ne tik pirmasis, spėjama, baltų genčių paminėjimas rašytiniuose paminkluose, bet ir kai kurių, itin svarbių etnokultūrinių motyvų, siejančių šias gentis su germanais, šaltinis. Deja, pastarasis faktas (t. y. substratinis germanų kultūros elementų pridisponuojantis veiksnys, baltų etnografinių atitikmenų subordinacija) iki šiol ignoruojamas. Toks rašytinių šaltinių informacijos interpretavimas gali lemti ne tik galimai baltiškojo kultūrinio paveldo struktūrinės (resp. teogoninės) dermės, bet ir seniausiojo germanų tikėjimo elementų pragmatikos profanaciją, mat šio šaltinio vertimo variantuose pateikiama informacija dažnai skiriasi nuo P. K. Tacito tekste dėstomos. Šis antikos autorius teigia, jog aisčių religinės apeigos yra identiškos svebų apeigoms, o patys seniausi ir kilmingiausi iš svebų yra semnonai - visa tai argumentuojama religijos ypatybėmis. Akcentuotina, kad semnonai garbino šventą giraitę, kuri yra jų genties pradžia.

  • Istorija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Natalija
  • 74 puslapiai (23252 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 5029 KB
  • Prūsijos istorijos egzamino klausimai
    10 - 3 balsai (-ų)
Prūsijos istorijos egzamino klausimai . (2017 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/prusijos-istorijos-egzamino-klausimai.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 07:35