Psichikos sveikatos slaugytojų vaidmuo ūmių būklių atvejais psichiatrijos ligoninėse


Slaugos kursinis darbas. Psichikos sveikatos slaugytojų vaidmuo ūmių būklių atvejais psichiatrijos ligoninėse. Ūmių būklių psichikos sveikatos slaugoje pasireiškimas. Ūmių būklių psichikos sveikatos slaugoje valdymas. Tyrimo metodologija. Išvados literatūra įvadas tyrimo aktualumas. Tyrimo naujumas. Tyrimo problema. Tyrimo objektas. Tyrimo tikslas. Tyrimo uždaviniai. Tyrimo metodai. Reikšminiai žodžiai. Teorinė dalis. Agresija ir autoagresija. Suicidai ir parasuicidai. Komunikavimas tarp slaugytojos ir paciento. Saugios aplinkos sukūrimas. Slaugytojo vaidmuo komandoje. Tyrimo procesas. Tyrimo etika. Tyrimo imtis. Tyrimo instrumentas.


Sutrikus žmogaus mąstymui, suvokimui, elgesiui reikia suteikti psichiatrinę pagalbą. Ūmios būsenos gali būti: smurtas, psichomotorinis sujaudinimas, prievartinis elgesys, suicidai, parasuicidai. Psichomotorinis sujaudinimas gali pasireikšti įvairiomis agresijos formomis. Smurtas, prievarta, suicidai gali įvykti bet kur- namuose, darbe, gatvėje ar ligoninėje (N. Lapkauskienė, 2004).

N. Lapkauskienės knygoje Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai rašoma, jog agresija gali pasireikšti tiesioginiu ir netiesioginiu smurtu- šmeižtu, žeminimu, pavydu ir kt. Gali būti ir verbalinė agresija, kuri išreiškiama riksmais, grasinimais, ginčijimusi. Agresyvūs žmonės gali prarasti savikontrolę: muštis, mėtyti daiktus. Jie atsisako pagalbos, gali nevalgyti ir nebendrauti. Tokie žmonės visada būna įtarūs, pikti ir pasiruošę puolimui.

Taip pat galima matyti prakaitavimą, dažnesnį kvėpavimą, atsiranda tachikardija ir padidėja kraujospūdis.

Pasak L. R. Palinauskienę agresyvaus elgesio požymiai taip pat gali būti sumušti žmonės, sulaužyti baldai, ginklų ir kitų pavojingų daiktų turėjimas, kuriuos galima panaudoti užpuolimui, didėjantis psichomotorinis sujaudinimas, haliucinacijos, manija ar pykčio priepuoliai (asmenybės sutrikimas).

Daugelis pacientų yra hospitalizuojami priverstinai, todėl jie yra gydomi uždarose palatose, tokie veiksniai dažnai sukelia pacientų agresyvią elgseną. Nepriklausomai nuo paciento diagnozės ir būklės pyktį ir agresiją gali sukelti ilgas buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje (D. Gužauskas ir V. Grigaliūnienė, 2014).

Agresyvaus elgesio pasireiškimo priežastys: dėl senėjimo procesų smegenyse, jų struktūros ir šunkcijos pasikeitimai; daugybiniai smegenų inšarktai; antriniai degeneraciniai pakitimai smegenyse; intoksikacija alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis; seksualinės problemos; socialinė izoliacija.

Labai svari priežastis, kuri gali išprovokuoti agresyvumą yra santykiai šeimoje. Vagystės, bėgimai iš namų, prostitucija, narkotikų platinimas gali prasidėti vaikystėje ir tęstis visą gyvenimą. Televizija, žiniasklaida, kompiuterinių žaidimų poveikis ar kolektyvinės krizės taip pat gali skatinti priešiską elgesį. Skyrybos, nedarbas, prievarta, problemos su finansais, mirtis, karai, nelaisvės- skatina agresiją (N. Lapkauskienė, 2004).

Autoagresija pasireiškia dėl nusivylimo ar patirtų nuoskaudų. Siekiant nusiraminti, susikontroliuoti ar iš neapykantos sau. Dažniausiai naudojami įrankiai savižalai yra peilis arba peiliukas, tačiau yra žmonių, kurie gali save deginti ar daužyti, netgi laužyti kaulus. Viso to darymas tik priemonė palengvinti savo išgyvenimus. Taip elgiasi tie, kurie nebegali susitvarkyti su vidiniais išgyvenimais.

Suicidai ir parasuicidai taip pat, kaip ir agresija priskiriami ūmioms būklėms. Dažniausiai pasireiškia tokie savižudybių metodai, kaip „kietieji“: pasikariant, nusišaunant arba bandymai nuodytis vaistais ar alkoholiu.

Anot Ch. Reimerio ir H. Dilingo (2000) dažniausiai nusižudo išsiskyrę asmenys ar vienguigiai; vyresni žmonės; skurstantys, gyvenantys žemiau vidutinio lygio gyventojai; žmonės be darbo ar tie, kurie yra nusikaltėliai.

Rizikos grupėms priskiriami psichikos ligoniai, sergantys šizofrenija, depresija; žmonės, kurie jau yra mėginę žudytis; senyvo amžiaus žmonės; narkomanai; sergantys nepagydomis ligomis; krizės šeimoje ar gyvenime; jaunimas.

Daugelis autorių apibūdindami agresiją atsižvelgia į du kriterijus- žmogaus ketinimus ir jo veiksmų pasekmes. A. Suslavičiaus ir G. Valicko teigimu agresija yra elgesys, kuris nukreptas prieš gyvą būtybę, negyvą objektą ar prieš žmogų, norint sukelti diskomfortą, skausmą ar kitą žalą (galima fizinė ar psichologinė).

V. Kučinskas ir R. Kučinskienė agresiją apibūdina, kaip pranašumo demonstravimą arba puolima, su tikslu ką nors sužaloti fiziškai arba psichologiškai, o L. Jovaiša teigia, jog agresija yra puolimas į neįveikiamas klūtis, polinkis nuolat gintis ar išmokimas priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, aplinką ar patį save.

Maria Furst įvardija tokius agresijos veiksmus: užsispyrimas, įniršio priepuoliai, įžeidinėjimas, baudimas, vogimas, daiktų laužymas, antausiai, badymas peiliu, šaudymas, žudymas, šantažas, riaušes. Fiurst rašo, jog agresija yra išmoktas veiksmas ir jis gali kartotis. Agresyvumo išmokstama stebint kitų elgesį. Jei naudojant agresiją gaunami norimi rezultatai, jie gali kartotis vis dažniau.

D. Gužauskas ir V. Grigaliūnienė atliko tyrimą apie slaugytojų patiriamą agresiją psichiatrinėse ligoninėse. Tyrinėtojai teigia, jog agresija ligoninėse yra labai dažnai pasitaikanti problema. Dažniausia agresijos forma- žodinė agresija, smurtas, seksualinis priekabiavimas.

Tarptautinių žodžių žodyne yra aprašomas ir kitoks agresijos pasireiškimo būdas, kai visas įniršis ir neapykanta nukreipiama prieš save, tai autoagresija. Auto [ gr. autos – pats] pirmoji sudurtinio žodžio dalis, reiškianti savo, savas, savaiminis, automatinis. Auto + agresija – asmens agresija prieš save.

  • Slauga Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (4237 žodžiai)
  • Universitetas
  • Slaugos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Psichikos sveikatos slaugytojų vaidmuo ūmių būklių atvejais psichiatrijos ligoninėse
    10 - 10 balsai (-ų)
Psichikos sveikatos slaugytojų vaidmuo ūmių būklių atvejais psichiatrijos ligoninėse. (2015 m. Spalio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichikos-sveikatos-slaugytoju-vaidmuo-umiu-bukliu-atvejais-psichiatrijos-ligoninese.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:26