Psichologija bendravimas


Psichologijos skaidrės. Bendravimas. Bendravimas apima. Bendravimas – žmogaus vertybė. Bendravimo procese patenkinami poreikiai. Bendravimo principai. Bendravimo lygiai. Bendravimo psichologija domisi. Svarbiausios bendravimo sudedamosios dalys (aspektai) yra šios. Komunikacija. Žodinės komunikacijos psichologinis modelis. Pagrindiniai žodinio pranešimo aspektai. Pagrindinės kalbėjimo formos. Sakytinė kalba (kalbėjimas). Kaip gaunamas atgalinis ryšys? Sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumai. Žodinio bendravimo būdai. Kiekviename žodyje slypi trys komponentai. Kalbos ypatumai. Klausimai mūsų kalboje. Klausymasis- yra sudėtingiausias psichologinis procesas. Klausymo tipai. Veiksmingu klausymusi vadinamas aktyvus (refleksyvus) klausymasis. Kodėl mes nesiklausome? Aktyvaus klausymosi būdų (technikų) pavyzdžiai. Bendravimas ir savasis “AŠ”. Kaip formuojasi savasis įvaizdis? “AŠ” charakteristika. “AŠ” subjektyvumas ( “Aš” dažnai skiriasi nuo to. Kaip koreguojamas ir palaikomas savasis įvaizdis? Asmenybės erdvės (Josephas Luftas ir Harry Inghramas,1969).


Tai tarpusavio sąveika, sudėtingi įvairialypiai žmonių kontaktai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių.

A.Maslow piramidė: Saviraiškos poreikiai Savęs vertinimo poreikiai, pagarbos. Meilės priklausymo poreikiai Saugumo poreikiai Fiziologiniai poreikiai.

Fiziniai poreikiai; Identiškumo poreikis; Socialiniai: Pagal Wiliam Schulc yra 4 tipai poreikių, kuriuos mes patenkiname bendraudami: Priklausymo (Poreikis priklausyti kokiai nors grupei); Kontrolės (Noras įtakoti kitus, turėti valią savo gyvenimui); Pagarbos, reikšmingumo, meilės poreikis; Praktiniai poreikiai. (Bendravimas yra įrankis, kuriuo mes galime pranešti kitiems apie tai, ko mums reikia, ko mes norime).

Bendravimas gali būti apgalvotas, sąmoningas ir priešingai. 2. Neįmanoma nebendrauti. 3. Bendravimas yra negrįžtamas procesas. Neištrinsi pasakytų žodžių, to kas įvyko, ir negalite jų pakeisti kitais, geresniais. 4.Bendravimo negalima pakartoti.

Lietuvių mokslininkai: A. Jacikevičius, A. Suslavičius, J. Almonaitienė, R. Želvys, I. Gailienė, R. Lekavičius, A. Kepalaitė, L. Kutkienė ir kt.

Žmonių bendravimas kalbos ženklais vadinamas kalbėjimu (komunikacija). Tai yra dinaminis procesas, kuriame vyksta pasikeitimas tiek mintimis, tiek ir idėjomis. Transformatorius (siuntėjas) koduoja, o gavėjas – (dekoduoja) gautą informaciją. Kad žmogus pradėtų kalbėti, pirmiausia turi atsirasti koks nors motyvas. Kalbėjimas gali būti išorinis ir vidinis.

Siuntėjas ir priėmėjas, t.y. bendravimo metu informaciją perduodantis žmogus ir ją priimantis. Pati informacija vadinama pranešimu.

Kalbėjimas gali būti: Monologinis; Dialoginis; Pagal pasirengimo laipsnį pokalbiai skirstomi į tris grupes: 1. Nė vienas pašnekovas nesirengė pokalbiui; 2. Vienas pašnekovas yra apgalvojęs pokalbį išanksto, kitas – ne. 3. Abu pašnekovai yra pasirengę pokalbiui (per derybas, disputus, teismo procedūros metu).

Psichologija bendravimas. (2015 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologija-bendravimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:43