Psichologija Konspektas koliui


Psichologijos konspektas. Asmenybės raida. vaikystė. Vaiko kognityvinė pažintinė raida. Pagal. Piaget. Pagrindiniai principai asimiliacija. Sensomotorinė ( nuo gimimo iki 2 metų ). Išskiriamos šešios fazės Refleksų naudojimas. Pirmasis įgytas prisitaikymas 1 – 4 mėn. Siekimas pakartoti įdomią patirtį 4 – 8 mėn. Objektų suvokimas. Gylio suvokimas. Naujas prisitaikymas ir numatymas 8 – 12 mėn. Naujos reikšmės surandamos aktyviai eksperimentuojant su aplinka 12 – 18 mėn. Naujos reikšmės sukuriamos protiniais veiksmais 18 – 24 mėn. Priešoperacinė 6m. Labai svarbi šios stadijos savybė – reprezentacinis mąstymas. Mąstymo egocentrizmas. Tvermės dėsnio nesupratimas Tvermės dėsnis. Masės tvermę pradeda suprasti sulaukę penkerių metų , tūrio – septynerių metų vaikai. Apimties tvermės nesupranta iki 10 metų. Konkrečių operacijų 11 metų. Formalių operacijų 12 – 18. Vaiko psichosocialinė raida ( iki 2m )( apima bendravimą santykius su aplinkinias. Formuojasi emocinis ryšys išskiriamos keturios stadijos. Gali išsivystyti prieraišumas , prisirišimas. Prieraišumo teorijos kūrėjas – Johnas Bowlby 1907 – 1990 . Psichiatras , psichoanalitikas. Prisirišimas gali būti saugus , nesaugus Saugus prisirišimas. Nesaugus prisirišimas. Prisirišimas priklauso nuo mamos globėjo jautrumo mama turi suprasti vaiko siunčiamus signalus ir į juos reaguoti. Nerimas ir baimė. Savęs vertinimas Aš vaizdas iki 2. Vaiko psichosocialinė raida 6metai. Trečiųjų metų krizė. Vaiko psichosocialinė raida 11m. Savęs vertinimas. Aš vaizdas. Vaidmeninis žaidimas. žaidimo nauda. Baimės. du baimės mažinimo būdai modeliavimas , laipsniškas jautrumo mažinimas. Modeliuojant Laipsniškas mažinant jautrumą Laipsniškai mažinant jautrumą.


Ribotai naudojasi simboliais, kalba, vaizduote, sąvokomis. Vaikas susipažįsta su aplinka per veiksmus: čiulpimą, griebimą, šliaužiojimą, vaikščiojimą. Tai įtakoja sudėtingesnio elgesio formavimąsi. Vaikas išskiria save iš aplinkos.

Asimiliavimas. Vėliau čiulpimas pritaikomas kitai veiklai. Pvz., čiulpia rankos, kojos nykštį. Akomodacija. Kai kūdikis pasuka galvą link krūties.

Cirkuliarinės reakcijos – žiedinės. Vaiko veiksmai iššaukia kitų reakciją, o tai skatina vaiką kartoti veiksmą. Pirminė – nukreipta į vaiko kūną.

Pradeda koordinuoti 2 jutimus: išgirsta garsą ir mėgina pasisukti jo pusėn, arba mato daiktą, stengiasi jį paliesti.

Su didesniu susidomėjimu stebi žmonių veidus, ar nupieštus apskritimus be jokių bruožų. Atpažįsta motinos balsą, kvapą, skiria ją nuo svetimų žmonių.

Daiktai egzistuoja tam, kad juos liesti, čiulpti, klausytis, suimti.

Antrinė cirkuliarinė – nukreipta į objektus, žmones. Mėgsta barškučius, supranta, kad gali juos kontroliuoti, jam tai malonu. Barškina, spaudžia.

Mėgstamas žaidimas – išmeta žaislą, prašo jį paduoti, vėl išmeta ir t.t.

Vaikas pradeda tarti daugiau garsų. Jam malonu tarti, laukti atsakymo.

Pradeda reaguoti į kutenimą. Šioje fazėje kutenamas krykštauja, šypsosi.

Pradeda suvokti objektų pastovumą – daiktai, žmonės egzistuoja ir tada kai vaikas jų nemato. Kai vaikas ieško iš lovytės iškritusio žaislo. Nors ir šioje fazėje ieško neilgai ir nelabai gerai.

Eleonora J.Gibson, Richard D.Walk eksperimentas (1960 m.). „Vizualinio skardžio“ metodika. 6 mėn. kūdikis turi gylio suvokimą.

Planuoja atlikti veiksmą. Pradeda numatyti įvykius. Pvz., verkia, pamatęs kad mama aunas batus; krykštauja, kai išgirsta leidžiamą vandenį, pamatęs nemėgstamą valgį, atsisako jo (iki tol paragaudavo, po to išspjaudavo nepatikusį maistą).

Iki tol su objektais veikė vienodai – daužė, kišo į burną, mėtė. Šioje fazėje tam tikrą laiką tyrinėja, ką daryti.

Eksperimentuoja – atlieka visokius veiksmus. Jis žino ką reikia atlikti su daiktais, mėgina surasti ką dar galima padaryti (pvz., iš puoduko galima gerti, galima apversti, galima užsidėti ant galvos – kepurė).

Gali įsivaizduoti daiktus, kurių nėra šalia. Gali mintyse spręsti paprastas problemas, pvz., tam kad pasiekti saldainius, atsinešti kėdę.

Naujas sugebėjimas – vaidinti, apsimetinėti. Vaizduoja miegantį. Vaizduoja, kad maitina lėlę. Iki tol ją daužė, sėdosi ant jos.

Iš refleksinės būtybės tampa mąstančiu, galinčiu įsivaizduoti, prisiminti, planuoti – aktyviai keičiančiu aplinką.

Antrųjų metų pabaigoje vaikas prieš ką nors veikdamas stabteli, tam kad apgalvotų savo veiksmus. Iki tol jis spręsdavo problemas bandymų ir klaidų keliu.

Labai svarbi šios stadijos savybė – reprezentacinis mąstymas.

Reprezentacinis mąstymas – psichinių vaizdų atsiradimas, kurie atspindi išorinio pasaulio objektus ar įvykius, nors tuo metu vaikas jų nestebi.

Mąstymo egocentrizmas - nesugebėjimas suprasti įvairius dalykus kitu aspektu, nesutampančiu su jo nuomone. Viską vertina iš savo pozicijos.

Pavyzdžiai: ramina mamą siūlydamas saldainį; slėpdamasis, užsidengia veidą akimis; galvoja, kad lėlei skauda.

Anksčiausiai supranta kiekio (skaičiaus) tvermę. Masės tvermę pradeda suprasti sulaukę penkerių metų, tūrio – septynerių metų vaikai.

Atlieka serijavimą – objektų dėliojimą į serijas, lyginant tos pačios klasės objektus pagal tam tikrus požymius, pvz., pagaliukus nuo mažiausio iki didžiausio.

Išmoksta sudėti, atimti, dalyti, dauginti.

Vaikai gali mąstyti apie tuos objektus, kuriuos galima stebėti ir tikrinti. Tačiau sunkiai suvokia abstrakčias sąvokas, sunku mąstyti hipotetinėmis sąvokomis.

Pirmosios emocijos refleksų pobūdžio. Refleksas – automatinė organizmo reakcija į dirgiklį. Pvz., šypsena skirta bet kokiam asmeniui.

Laiku gimę vaikai pradeda šypsotis sulaukę maždaug 6 savaičių.

Formuojasi emocinis ryšys išskiriamos keturios stadijos

1. Nediferencijuota reakcija į žmones (nuo gimimo iki 3 mėn.).

Psichologija Konspektas koliui. (2015 m. Gruodžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologija-konspektas-koliui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:16