Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. psichoanalitinė psichologija


Psichologijos referatas.

Įvadas. Pagrindinės psichologijos šakos. Psichoanalitinės teorijos. Asmenybės psichologija. Asmenybės struktūra. Asmenybėje vykstantys procesai ir jų dinamika. Išvados. Naudotos literatūros šaltiniai.


Psichologija yra mokslas, kuris tiria žmogaus ir gyvūnų protą, emocijas, elgseną, sąmonę. Taip pat ji nagrinėja psichikos reiškinius, jų dėsnius, kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi ir kodėl žmogus taip elgiasi. Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Aišku, ta sistema – nėra žmogus, o tik pastangos dėl jo gerovės, noras perprasti, numatyti, kontroliuoti, keisti. Kritiškai vertinant, psichologiją galima vadinti spėjimų mokslu, susidedančiu iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje. Tačiau visos teorijos ar hipotezės teisingomis gali būti laikomos tik tol, kol yra nepaneigiamos.

Psichologijos kaip savarankiško mokslo atsiradimas yra žymimas nuo 1879 m., kai V.Vundtas įkūrė pirmąją tyrimų laboratoriją Leipcige, Vokietijoje. V.Vundtas introspekcijos pagalba tikėjosi rasti pagrindinius žmogaus sąmonės elementus. Nuo šio mokslo pradžios išsiskyrė kelios psichologijos mokslo kryptys. Jos skyrėsi viena nuo kitos mokslininkų skirtingu psichinių reiškinių supratimu ir aiškinimu. Psichologai tyrinėja žmonių tarpasmeninius santykius bei paskirus individus. Psichologijos tikslas yra ne tik aprašyti ar paaiškinti, bet ir prognozuoti psichikos ir su ja susijusios elgsenos ypatybes. Šiuolaikinė psichologija apima įvairias žmogaus psichinio gyvenimo sritis, todėl diferencijuojasi į atskiras šakas, ar dar kitaip vadinamas disciplinas, kurios skiriasi tyrimo objektu, metodais, rezultatų pritaikymo sferomis. Yra ir tarpdisciplininiai dalykai, tokie kaip psichofizika, psicholingvistika, kurie kaip hibridiniai mokslai tiria žmogaus reiškinius dviejų ir daugiau mokslų metodais.

Psichologija, kaip mokslas, yra labai didelė ir plati sąvoka, kurios aprėpti vienu ar keliais sakiniais yra tiesiog neįmanoma. Psichologija kaip daugiau ar mažiau objektyvus mokslas vis labiau plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Dėl šios priežasties dabar yra daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų. Šios psichologinės šakos atsirado tam, kad būtų galima lengviau suprasti ir įsigilinti į psichologiją, nes kiekviena iš jų yra orientuota į tam tikrus fizinius ar moralinius požymius. Šios šakos paprastai skirstomos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas, ar tai psichiniai reiškiniai ar siela. Taip pat psichologijos šakos gali būti skirstomos pagal tyrimo uždavinius, metodus ir rezultatų pritaikymo sritis. Štai keletas pagrindinių psichologijos šakų:

Intensyviai vystosi ir daugelis kitų, dar neatrastų, psichologijos šakų, tokių kaip: reklamos psichologija, muzikos psichologija, teisės psichologija, prekybos psichologija, inžinierinė psichologija ar teismo psichologija.

Analinė ( nuo 18mėn iki 3 m.)

Falinė ( nuo 3 m. iki 6 m.)

Latentinis periodas ( nuo 6 m. iki 12 m.)

Asmenybės psichologija yra psichologijos mokslo šaka, kuri tiria asmenybę ir jos asmeninius skirtumus. Šios krypties nagrinėjamos stirys gali būti skirstomos į aiškaus asmenybės paveikslo sudarymą ir jo ar jos pagrindinių psichologinių vyksmų nustatymą, asmeninių skirtumų nagrinėjimą bei žmogaus prigimties nagrinėjimą. Asmenybės sąvoka yra plati ir sudėtinga, apimanti fizinius ir psichologinius žmogaus ypatumus - visa tai, ką žmogus suvokia ir išgyvena kaip ”aš”: išorines ir vidines savybes, sugebėjimus, suvokimo ir mąstymo procesus. Asmenybė yra vientisa, bet sudėtinga sistema, jungianti žmogaus psichikos procesus, elgesio bruožus, motyvus, pažinimą ir veiklą į unikalią darnią visumą. Joje galima išskirti keletą sričių, kurios ypač atsispindi asmenybės veikloje: kryptingumas, temperamentas, charakteris, sugebėjimai, jausmai ir valia.

Yra išskiriamos kelios pagrindinės asmenybės teorijos: bruožų, psichoanalitinės, humanistinės, biologinės, bihevioristinės (elgesio) ir kognityvinės (pažinimo). Iki šiol nėra vienintelio asmenybės apibrėžimo, dėl šios priežasties dažniausiai tyrėjai ir psichologai nesiremia griežtai vienu apibrėžimu, o laikosi eklektinio požiūrio. Kai kurie tyrimai yra empiriniai pavadinimai tokie kaip ,,Didžiojo penketo modelis“, kiti pabrėžia teorijos plėtrą, pavadinimu ,,Psichodinamika“. Daug dėmesio būna skiriama taikomajai asmenybės tyrimų sričiai.

  • Psichologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4562 žodžiai)
  • Kolegija
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 50 KB
  • Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. psichoanalitinė psichologija
    10 - 8 balsai (-ų)
Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. psichoanalitinė psichologija. (2016 m. Balandžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-apibrezimas-sakos-tyrimu-sritys-tyrimu-metodai-psichoanalitine-psichologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:15