Psichologijos egzamino atsakymai


Psichologijos konspektas. Psichologijos apibrėžimas. Ankstyvųjų ir vėlyvųjų psichologijos mokslo apibrėžimų interpretacija. Psichologija ankstyvieji apibūdinimai. Psichologijos tyrimo strategijos. Subjektyvieji ir objektyvieji psichologinio tyrimo metodai. Aprašomoji arba stebimoji strategija. Eksperimentinė strategija. Koreliacinių tyrimų strategija. Psichikos struktūra sąmonė , pasąmonė , savimonė. Psichiniai reiškiniai procesai , būsenos , savybės. Pažintiniai procesai dėmesys. Dėmesio samprata , rūšys , savybės patvarumas , perkėlimas , paskirstymas , apimtis. Išsiblaškymas. Dėmesio samprata. Dėmesio rūšys. Dėmesio savybės. Jutimas ir suvokimas. Bendrieji jutimo ypatymai. Jautrumas ir jo matavimas. Adaptacija. Pojučių sąveika , sensibilizacija , sinestezija. Pojūčių sąveika. Suvokimo apibūdinimas. Suvokimo savybės daiktiškumas , vientisumas , struktūriškumas , kontrastiškumas , įprasminimas. Percepcija suvokime. Suvokimo savybės. Atminties samprata. Atminties teorijos Atkinsono Shifrino modelis . Atminties rūšys , procesai ir operacijos. Atminties procesai. Atkinsono – Shifrino modelis. Mąstymo samprata. Mąstymo formos. Mąstymo operacijos. Mąstymas ir uždavinių sprendimas. Mąstymo rūšys ir individualūs ypatumai. Mąstymo uždavinių sprendimas. Mąstymo rūšys. Emocijos ir jausmai apibūdinimas. Emocijų ir jausmų rūšys. Aukštesnieji jausmai. Emocijų ir jausmų išgyvenimo formos , jų apibūdinimai. Aukštesnieji žmonių jausmai. Emocijų funkcijos. Emocijų kaip psichikos proceso komponentai. Valios samprata. Jos apibūdinimas. Asmenybės valios savybės. Valios akto struktūra. Psichologinė asmenybės samprata. Pagrindinių sąvokų individas , žmogus , asmenybė , individualybė apibūdinimas. Atskirų psichologinių krypčių traktuotė apie asmenybę psichodinaminė , asmenybės bruožų , kognityvinė , socialinė kognityvinė , humanistinė , egzistencinė kryptis ). Psichodinaminė (. Socialinė kognityvinė. Asmenybės brandos kriterijai Brandos kriterijai. Asmenybės struktūra. Asmenybės struktūros problema. Skirtingų autorių asmenybės struktūros charakteristikos Froidas , Jovaiša asmenybės struktūrą.


Psichologijos tyrimo strategijos. Tyrimo strategija vadinamas bendras tyrimo planas, kuriame numatomi tyrimo etapai, duomenų rinkimo būdai bei tų duomenų interpretacija.

Aprašomoji arba stebimoji strategija( natūraliai vykstantys procesai). Stebimas tiriamųjų elgesys nesikišant tyrėjui. Tyrimo tikslas – užfiksuoti ir kuo tiksliau aprašyti tiriamo psichinio reiškinio ypatumus.

Eksperimentinė strategija( reiškiniai tiriami aktyviai juos veikiant, sudarant bei keičiant sąlygas). Tyrėjas pats dalyvauja tyrime. Jis planingai manipuliuoja vienu ar keliais nepriklausomais kintamaisiais(tai tyrėjo suplanuoti poveikiai tiriamajam) , fiksuoja priklausomų kintamųjų (tai tiriamojo asmens psichiniai procesai, reakcijos, elgesys) pokyčius ir nustato šalutinius kintamuosius(tyrimo metu atsiradusius poveikius, įtakojančius tyrimo rezultatus).Tyrimo tikslas – nustatyti priežastinius psichinių reiškinių ryšius.

Koreliacinių tyrimų strategija( įvertinamas tam tikrų duomenų ryšys).Tyrėjas pasitelkęs materialinės statistikos metodus, siekia nustatyti tiriamų psichinių reiškinių tarpusavio ryšį. Koreliaciniai tyrimai dažniausiai atliekami tuomet, kai neįmanoma ar sunku organizuoti stebėjimo ar eksperimento pobūdžio tyrimus.

subjektyvieji – kaip pats save vertini

objektyvieji – kaip jį vertina kiti

Psichikos struktūra: sąmonė, pasąmonė, savimonė. Psichiniai reiškiniai: procesai, būsenos, savybės.

Savimonė – savęs išskyrimas iš aplinkos, savo santykio su pasauliu, savęs kaip asmenybės, savo poelgių, veiksmų, minčių, jausmų, norų ir interesų vertinimas. Žinios savo paties atžvilgiu. Procesai – nuolat kintantys, nepastovūs reiškiniai, kurie prasideda veikiant išoriniams arba vidiniams poveikiams(paskatoms) ir baigiasi jiems nutrūkus. Būsenos – reiškiniai šiek tiek pastovesni, nei psichikos procesai, daugiau ar mažiau susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį. Susidaro kelių procesų pagrindu.(nerimas,liūdesys,pyktis,aistra,depresija). Savybės – s sąlygiškai pastoviausi, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su tikrove, ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių.(temperamento ypatybės, charakterio bruožai, gabumai ir sugebėjimai).

4. Pažintiniai procesai: dėmesys. Dėmesio samprata, rūšys, savybės: patvarumas, perkėlimas, paskirstymas, apimtis. Išsiblaškymas.

Procesai: dėmesys, kaip būtina veiklos sąlyga. Jutimai ir pojūčiai. Suvokimas ir suvokinys. Mąstymas ir kalba. Atmintis. Vaizduotė. Dėmesio samprata: žmogaus psichinės veiklos nukreipimas ir jo sutelkimas ties tam tikrais objektais. Dėmesio rūšys. 1) nevalingas dėmesys (sukeliamas aplinkos pasikeitimų, kurių iki tol nebuvo; 2)valingas dėmesys(gali kilti žinant tikslą ir stengiantis jį pasiekti; 3) savaiminis/ povalinis dėmesys(susitelkimas į ilgai trunkančią, malonią veiklą); 4 ) išsklaidytas/difuziškas ( būdravimo būsena, neturėdami tikslo stebime objektus, bet neišskiriame iš kitų); 5) atrankinis/selektyvus (išskiriami svarbūs objektai). Dėmesio savybės. 1) patvarumas(ilgalaikis dėmesio sutelkimas); 2) apimtis( kiek objektų vienu metu apima psichika( 5 – 9 obj., 3 – 4gars.)); 3) paskirstymas (vienalaikis dėmesio sutelkimas ties keliais objektais arba veiklos rūšimis). 4)perkėlimas (sąmonės nukreipimas nuo vienos veiklos prie kitos arba nuo vieno objekto prie kito). Išsiblaškymas: tikrasis– nuolatinis nesugebėjimas susikaupti ir atspirti pašaliniam poveikiui; laikinasis – grįžtamasis dėmesio susilpnėjimas dėl nuovargio, mieguistumo, stipraus emocinio susijaudinimo; pseudoišsiblaškymas – dėmesio susilpnėjimas vienų objektų ar įvykių atžvilgiu dėl stipraus jo sutelkimo į kitus.

6. Suvokimo apibūdinimas. Suvokimo savybės: daiktiškumas, vientisumas, struktūriškumas, kontrastiškumas, įprasminimas. Percepcija suvokime.

Suvokimas – daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas, kai jie tiesiogiai veikia jutimo organus.

Suvokimo savybės: 1) daiktiškumas – tai žmogaus savybė suvokti daiktų realumą ir lokalizuoti juos erdvėje. 2)įprasminimas (suvokiamus objektus įtraukiame į tam tikrą sistemą) – gebėjimas priskirti daiktus tam tikroms grupėms. 3) vientisumas – atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai. 4) struktūriškumas – tarp visumos dalių yra dominuojantys arba struktūriniai santykiai, kurie lemia objektų suvokimą, jo priskyrimą tam tikrai klasei. 5)kontrastiškumas – objektus suvokiame tam tikros formos, spalvos, ryškumo ir dydžio, nepaisant besikeičiančių suvokimo sąlygų. Percepcija suvokime – tai pasaulio pažinimas per regos, klausos, uoslės ir kitus pojūčius. Ši sąvoka apima daugybę reiškinių, pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams, baigiant pojūčio ,kurį šis dirgiklis sukėlė, prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimus. Pvz., išgirdę skambant durų skambutį, suprantame, kad kažkas pas mus atėjo, pajuntame džiaugsmą arba nerimą.

7. Atminties samprata. Atminties teorijos (Atkinsono-Shifrino modelis). Atminties rūšys, procesai ir operacijos.

Atminties rūšys: 1)Motorinė atmintis( sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje judesius ir jų seką); 2)Vaizdinė atmintis( objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas bei atgaminimas); 3) Emocinė atmintis( jausmų, išgyvenimų laikymas atmintyje ir atgaminimas); 4) Žodinė atmintis( informacijos kodavimas žodžiais, jie ir atsimenami.); 5)Valinga atmintis(įsimenama ir atgaminama valios pastangomis, siekiant kokio nors tikslo); 6) nevalinga atmintis (įsiminimas ir atgaminimas be specialaus, iš anksto užsibrėžto tikslo); 7) loginė atmintis (informacija pagrįsta jos loginių ryšių supratimu); 8) mechaninė atmintis ( kai įsimenama ir atgaminama neturinti prasmės informacija). Atminties procesai: ĮSIMINIMAS- informacijos užfiksavimas vaizdų pavidalu arba sąvokomis ir jos įtvirtinimas; LAIKYMAS – informacijos išsaugojimas atmintyje tam tikrą laiką. ATSIMINIMAS – atmintyje saugomos informacijos atgaivinimas, kai ji reikalinga mūsų sąmoningai veiklai. UŽMIRŠIMAS – t,y. atvejis, kai informacijos ar įgytos veiklos negalime atgaivinti. Ji arba nuslopinama arba visai ištrinama. Atkinsono – Shifrino modelis –atminties modelis, kuriame išskiriami 3 atminties komponentai – jutiminė atmintis, trumpalaikė atmintis ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis yra tarpusavy susijusios ir veikia kaip vieninga sistema.

Psichologijos egzamino atsakymai. (2015 m. Spalio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-egzamino-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:12