Psichologijos konspektas (2)


Psichologijos konspektas. Psichologija. Psichikos lygiai. Psichoanalizė. Biheviorizmas. Fenomenologinė psichologija. Fenomenologinė psichologija: humanizmas. Fenomenologinė psichologija: egzistencializmas. Lyderystės teorijos. Bruožų lyderiavimo teorija:. Mąstymo operacijos. Apibendrinimas. Mąstymo rūšys. Motyvacija, motyvas. Motyvas. Tradicinė poreikių klasifikacija. Maslow poreikių klasifikacija. Emocijos. Emocijų klasifikacija. Afektas. Stresas. Frustracija.


Sąmonė (įeina savimonė) – psichikos dalis, apimanti visas mentalines būsenas, mintis, emocijas, suvokimąir prisiminimus. Svarbiausia sąmonės savybė – dėmesys.

Pasąmonė – visuma psichinių procesų, kurie subjektyviai nekontroliuojami. Psichologijoje pasąmonė ir sąmonė visiškos priešingybės. Pasąmonės charakteristikomis galima paaiškinti kodėl žmogus vadovaujasi motyvais, kurie jie pačiam nepasiekiami.

Pagrindinės idėjos: tai deterministinis požiūris, nes psichoanalizėje žmogaus laisva valia abejojama. Dauguma žmogaus poelgių yra skatinami seksualumo ar agresijos.

Psichoanalizė į psichologiją įvedė naują ir be galo svvarbią sąvoką – pasąmonė.

S.Freud įrodė, kad žmogaus asmenybė vystosi, o nėra nulemta gimimo metu, šiam vystymuisi svarbūs ryšiai su kitais žmonėm, ypač šeima, ir šį vystymasi suskirstė į etapus.

Atstovai: John Watson, B.F. Skinner, įtakos turėjo ir Ivan Povlov (sąlyginių refleksų teorija)

Biheviorizmas padarė didelę įtaką mokymosi ir išmokimo tyrimams. Šios pakraipos idėjos plačiai naudojamos pedagoginėje psichoanalizėje ir organizacinėje psichoanalizėje.

Pagrindinis šios krypties metodas yra visybiška žmogaus patyrimo, kaip unikalaus fenomeno analizė.

Ši kryptis daug davė pedagoginei psichologijai, padėjo kitaip pažvelgti į patį ugdymo procesą.

Egzistencialistai nekalba ar gerą ar blogą žmogaus prigimtį, nes žmogus pastoviai yra

Čia pagrindinis dėmesys skiriamas lyderiavimo stilių ir konkrečios situacijos ypatumų sąveikai. Lyderio valdžios ypatumai priklauso nuo suteiktų įgaliojimų dydžio. Jais lyderis gali naudotis skatindamas arba bausdamas savo pavaldinius. Šie įgaliojimai yra tiesiog susiję su lyderio hierarchiją (kuo ji aukštesnė, tuo lyderis įgauna didesnes įteisintas galias).

Palankiausia yra tokia situacija, kai yra geri lyderio ir grupės tarpusavio santykiai, pateikiamos apibrėžtos ir aiškios užduotys, o lyderis turi didelius įgaliojimus. Nepalankiausios situacijos atsiranda tada, kai susiformuoja blogi lyderio ir grupės tarpusavio santykiai, kai reikia spręsti neaiškias ir blogos sandaros užduotis, o lyderis turi mažus valdžios įgaliojimus.

Psichologijos konspektas (2). (2013 m. Kovo 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:30