Psichologijos konspektas (4)


Psichologijos konspektas.

Motyvacija ir jausmai. Emocijų ir jausmų palyginimas Emocijos Jausmai. Džiaugsmas , pyktis , pasibjaurėjimas , baimė , nustebimas , liūdesys. Po įvykio seka išraiška , o tik po to emocija. Pagal Lange. Wolster tyrimas. James Lange teoriją. Stresoriai Stresomediatoriai. Egzogeninė depresija. Endogeninė depresija. Asmenybės teorijos. Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos. Malonumo principą. Realybės principu. Nepilnavertiškumo jausmą. Gyvenimo stilius. Socialinį interesą. Darbe , šeimoje ir socialinėje aplinkoje. Individualioji pasąmonė. Kolektyvinė pasąmonė. Kolektyvinėje pasąmonėje. Asmenybės savybės pagal. Asmenybės bruožų teorijos. Stabili elgesio , jausmų ir mąstymo tendencija. Bruožų tipai Pagrindiniai. Asmenybės vystymasis. Bihevioristinė kryptis. Kognityvinės asmenybės teorijos. Humanistinės krypties asmenybės teorijos. Visiškai funkcionuojančiais. Egzistencinės krypties. Asmenybė grupėje. Socialinis palengvinimas. Socialinis dykinėjimas. Grupinis mąstymas. Grupinė poliarizacija. Konkurencija ir bendradarbiavimas. Psichologinis poveikis. Humanistinė psichoterapija. Kognityvinis požiūris. Elgesio terapija. Biomedicininė terapija.


Psichologijos mokslo objektas yra psichiniai reiškiniai arba psichika..

Savybėms priklauso reliatyviai pastovūs psichiniai reiškiniai, besikartojantys individų santykiuose su tikrove nepriklausomai nuo konkrečių dirginimų ar vidinio stovio. Tai asmenybės ypatybės, pilnai atsiskleidžiančios jai susiformavus.

Priešsąmonė (ikisąmonė) – tai, ką tuoj užmiršime, arba tai, ką jau beveik atsimename.

Skirtingai suprantama psichika ir toliau įtakoja skirtingas psichologijos kryptys: biologinė (psichiką tapatina su smegenų veikla), bihevioristinė (tyrinėjanti matomą, išoriškai pasireiškiantį elgesį), psichoanalitinė (žmogaus elgesį aiškinanti ankstyvų vaikystės išgyvenimų bei pasąmonės konfliktų svarba), humanistinė - egzistencinė (gilinasi į sąmonę, ypatingai į savimonę, pabrėžia asmeninį augimą ir laisvę rinktis), kognityvinė (gilinasi į psichinius pažintinius procesus) ir socialinė- kultūrinė (gilinasi kaip aplinka (kultūros ir kitų situacijų prasme) įtakoja elgesį ir mąstymą).

2. sveikatos psichologijoje (domina sveikatos palaikymo ir atstatymo psichologiniai veiksniai),

3. organizacinėje psichologijoje (tiriamas žmogaus elgesys įvairiose organizuotose grupėse),

4. pedagoginėje psichologijoje (gilinamasi į mokinio ir mokytojo asmenybės ypatumus, išmokimo

stebėjimo metodas - Tai tikslingas psichinio reiškinio ar žmogaus elgesio suvokimas sutelkiant į tai dėmesį ir aprašant jį. Jei taikomas eksperimentas, tai stebima kaip priklausomas kintamasis kinta sistemingai kontroliuojant nepriklausomą kintamąjį, kuris šiuo atveju sudaro eksperimento sąlygas. Pokalbio metodas mokslinėje psichologijoje tampa apklausa, kai tiriami žmonės apklausiami apie savistaba nustatytus jų požiūrius ar elgesį.

Nervų sistema: neuronai, sistemos sandara, reflekso lankas, rūšys.

Įterptiniai neuronai apdorojama informacija smegenyse.

Informacija neuronais sklinda nervinio impulso pavidalu (tai labai trumpas elektrinio potencialo pokytis.

Periferinę nervų sistemą sudaro somatinė ir autonominė nervų sistemos. Autonominė

(save reguliuojanti), Somatinė (valingoji), Simpatinė (aktyvinamoji), Parasimpatinė (slopinamoji).

Nervų sistemos ryšys su psichika: smegenų veikla.

Jutimų samprata, klasifikacija, pojūčiai, veikimo mechanizmas - analizatorius ir jo sudėtinės dalys,

Jutiminių sistemų veikimo mechanizmas yra analizatorius.

90 % info gauname per regą ir klausą.

Suvokimas – informacijos apie aplinką apdorojimo procesas.

Konstantiškumas net skirtingoms suvokimo sąlygoms esant objekto vaizdas išlaiko pagrindinius bruožus.

Haliucinacija – kai juntami ir suvokiami iš tiesų neegzistuojantys dirgikliai;

Ekstrasensorinis suvokimas apima telepatijos (bendravimas mintimis), aiškiaregystės ir nuojautos

Mąstymo rūšys: reikšminis, konkretus, abstraktus.

Mąstymas kaip psichinis pažintinis procesas skirstomas į konkretų ir abstraktų. Pirmuoju atveju mintyse daiktų ir reiškinių ryšiai atrandami pertvarkant mintyse turimus daiktų ir reiškinių vaizdinius, kuriuos galima patikrinti regos, klausos, lytėjimo ir kitais jutimais čia pat aplinkoje. Antruoju atveju operuojama atmintyje turimomis sąvokomis ir ryšys ieškomas būtent tarp jų.

sprendiniais. Mąstymo mechanizmas yra mąstymo operacijos. Mąstymo operacijos – tai minties veiksmai, kuriais informacija pertvarkoma. Skiriamos šios mąstymo operacijos: analizė, palyginimas, abstrahavimas ir apibendrinimas. Kartais susiaurintai jos vadinamos analizė – sintezė. Analizė – mąstymo objekto (sąvokos“psichologija“) išskaidymas į sudedamąsias dalis „Psichologija „- tai sąvoka, kuri sudaryta iš dviejų žodžių „logos“ ir „Psiche“. Toliai šios dvi sąvokos lyginamos tarpusavyje. Mokslas „logos“ yra tada, kai jame taikomas eksperimentas, Siela – labai plati nekonkreti sąvoka. Toliau abstrahavimo operacija – nuo ko atsiribosime: ar nuo“moksliškumo“ ar nuo „Sielos“ sąvokos platumo. Atsiribojame nuo „negalėjimo sielą tirti objektyviu būdu eksperimentu“, siauriname sąvoką „Siela“ iki „psichikos (psichinių reiškinių)“. Apibendriname psichologijos mokslo sampratą, kad psichologija yra toks mokslas, kuris tiria psichiką pasireiškiančią per tai, kas prieinama objektyviam (moksliniam) tyrimo būdui – mintis, jausmus, konkretų elgesį.

Vaizduotė – toks psichinis pažintinis procesas, kai iš atmintyje turimų vaizdinių, sąvokų sudaromi nauji, tokie, kokių aplinkoje dar nebuvo.

Ateities numatymas, pasitelkiant vaizduotę, vadinamas anticipavimu.

Psichologijos konspektas (4). (2016 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-konspektas-4.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:34