Psichologijos šakos referatas


Psichologijos referatas.

Įžanga. Fundamentaliosios psichologijos šakos. Bendroji psichologija. Socialinė psichologija. Amžiaus tarpsnių arba raidos psichologija. Zoopsichologija. Medicininė psichologija. Patopsichologija. Taikomosios psichologijos mokslo šakos. Darbo ir inžinierinė psichologija. Pedagoginė psichologija. Šeimos psichologija. Kūrybos (arba inovacijų) psichologija. Sporto psichologija. Vadovavimo psichologija. Organizacinė psichologija. Reklamos psichologija. Teisės psichologija. Ekologinė psichologija. Išvados. Literatūra.


2015 m. Rugsėjo-spalio mėnesio „Psichologija Tau“ numeryje išspauzdintame psichologės Beatričės Kaziliūnaitės straipsnyje „Zoopsichologija: kuo gyvūnai panašūs i mus?“ aprašyti mokslininkų ištirti gyvūnai. Prieš kelis šimtmečius filosofas ir matematikas Rene Descartes‘as pareiškė, kad gyvūnai tėra raudoną kraują varinėjančios mašinos be minčių ir norų. Jei gyventų šiais laikais, filosofas sunkiai atremtų mokslynius tyrimus apie emocijų kupiną gyvūnų gyvenimą. Štai keli mokslo patvirtinti faktai apie gyvūnų elgesį, kurie privers jus nustebinti ir pasidžiaugti gyvąja gamta.

Empatiškieji graužikai. Neuromokslininkai jau seniai pastebėjo, kad empatija būdinga ne tik žmonėms. Iš atliktų mokslynių tyrimų su žiurkėmis, buvo nustatyta kad žiurkės turi išankstinį nusistatymą nuo kitos spalvos. Jeigu žiurkė nepažįsta kitų graužikų, ji bus abejinga jų kančioms, tačiau užtenka pagyventi nors su vienu gentainiu ir ji padeda gelbėti kitas. Toks žiurkių elgesys ne tik įrodo graužikų empatiją, bet ir atkleidžia patyrimo svarbą jos formavimuisi.

Draugiškieji delfinai. Tyrimai rodo, kad delfinai turi geriausių draugų ir nelabai mėgstamų bendražygių. Jie taip pat rodo palankų dėmesį kitos rūšies atstovams. Legendomis virtusios istorijos, kaip delfinai gelbėja plaukikus nuo ryklių. Keli geranoriškieji žinduoliai net pradėjo sekliuose vandenyse įstrigusiems banginiams išplaukti i jūrą. Be to, pastebėta, kad delfinai kaip ir žmonės, vertina abipusiškumą: padėk man, ir aš tau padėsiu.

Azartiškieji balandžiai. Ką turi bendro lošėjai ir balandžiai? Abi rūšys apimtos azarto, ne visada žino, kada sustoti. Kai žmonės lošia azartinius žaidimus jie remiasi ankstesne patirtimi. Tą patį daro ir balandžiai – jei praeityje už tam tikrą veiksmą (pvz. svirtelės paspaudimą) jie gavo didelį netikėtą apdovanojimą, turėdami pasirinkimą jie vėl rinksis didelio netikėto apdovanojimo galimybę vietoj mažesnio reguliaraus atlygio. Mokslininkai mano, kad balandžiams, panašiai kaip lošėjams, patinka netikėtumas ir jaudulys, laukiant didžiojo prizo. Kaip ir žmonės, šie miesto paukščiai nuvertina tai, kas lengvai ir dažnai pasiekiama.

Paslaptingosios katės. Kačių elgesys ir intelektas vis dar sunkiai perprantama juodoji dėžė. Pagrindinė priežastis, kodėl taip mažai žinoma apie šiuos švelniakailius – sunkumai jas tiriant. Vos tik katinėlis išnešamas iš savo namų, jis patiria didžiulį stresą, tad mokslininkai katinus priversti stebėti tik jiems įprastoje aplinkoje. Pvz. Japonijos mokslininkė Atsuko Saito su kolegomis iš Tokijo universiteto tvirtina, kad katės neignoruoja savo šeimininkų, kaip manyta. Namuose esantiems kniaukliams jie paleisdavo du graso įrašus – svetimo ir šeimininko. Išgirdusios šeimininko balsą, atsisukdavo į jį, kartais išsiplėsdavo jų vyzdžiai (tai ženklas, kad katė patiria stiprias emocijas). Tokios reakcijos labai subtilios ir galbūt neįtikina skeptikų, tačiau katės gali pasiteisinti evoliucija – laukinėje gamtoje joms daug naudingiau būti nepastebimoms, todėl jos ne tokios išraiškingos. Tyrėjai teigia, kad kačių šeimininkai dažniausiai gerai interpretuoja savo augintinių elgesį ir turbūt nemainytų savo mažojo plėšrūno į jokį kitą.

Medicininė psichologija yra psichologijos šaka, gaudžiai susijusi su medicinos mokslu. Pažymėtina, kad nepaisant medicininių technologijų vystymosi proceso, svarbus vaidmuo gydymo efektyvumui yra psichologinių faktorių įvertinimas. Neretai nuo žmogaus psichikos ypatumų priklauso ne tik psichologinių, bet ir kitų ligų atsiradimas bei vystymasis, todėl PSAO apibrėžia sveikatą kaip fizinį, psichinį ir socialinį gerbūvį. Medicininę psichologija galima iškirti i tris pagrindines sritis:

Patopsichologija – ji tiria žmogaus psichikos sutrikimus, psichinės veiklos ir psichinio vystymosi sutrikimus.

3.1 Darbo ir inžinerinė psichologija

3.4 Kūrybos (arba inovacijų) psichologija

Ši psichologijos šaka tyrinėja konkrečioje organizacijoje vykstančius reiškinius ir jų ryšį su organizacijų veiklos efektyvumu. Sprendžiami šie klausimai:

  • Psichologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4407 žodžiai)
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Psichologijos šakos referatas
    10 - 7 balsai (-ų)
Psichologijos šakos referatas. (2016 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-sakos-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:21