Psichologijos santrauka


Psichologijos konspektas. Bendrosios , raidos , pedagoginės ir socialinės psichologijos objektai. Psichologijos tyrimo metodai. Pedagoginė psichologija. Socialinė psichologija. Raidos psichologija. Psichikos samprata ir struktūra. Įvairūs požiūriai į psichiką biheviorizmas , geštaltpsichologija , psichoanalizė , kognityvinė ir humanistinės psichologija. Bendravimas. Interakcinis ir komunikacinis bendravimo aspektai. Bendravimas ir emocijos Bendravimas. Asmenybės emocinė sfera. Emocijos ir jausmai , jų rūšys. Teigiamus ir neigiamus. Steninius ir asteninius. Paprasčiausias emocijas. Jutiminiai pažinimo procesai , jū rūšys. Bendrieji jutimo dėsniai ir suvokimo ypatybės. Pažinimo procesais. Mąstymas kaip apibendrinantis ir tarpiškas tikrovės pažinimo procesas. Mąstymo ir kalbos ryšys. Individualios asmenybės savybė temperamentas , charakteris , sugebėjimai. Jų ontogenetinė raida. Atminties skirtumai. Atminties rūšys , procesai , veiksniai. Individualūs atminties skirtumai. Atminties rūšys. Atminties procesai Įsiminimas. Dėmesys. Jo rūšys , ypatybės ir veiksniai. Individualūs dėmesio skirtumai. Bendrasis vaizduotės apibūdinimas. Vaizduotės rūšys ir vaizdinių pertvarkymo būdai. Vaizduotė ir asmenybės kūrybiškumas. Eriksono psichosocialinė asmenybės raidos teorija ir jos taikymas mokymo procese. Raidos psichosocialine teorija. Intelekto samprata. Intelekto raida. Intelektas ir mokymasis. Psichikos raida antroje vaikystėje jaunesniam mokykliniam amžiuje. Pažintinė raida. Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje ankstyvojoje vaikystėje , pirmoje vaikystėje. Psichikos raida paauglystėje. Mokymosi motyvacija , jos rūšys. Žadinimo būdai. Humanistinės psichologijos požiūris į asmenybės ugdymą. Psichologinis grupės apibūdinimas. Grupių rūšys. Asmenybė ir grupė. Grupės darna. Socialiniai vaidmenys , jų stadijos , rūšys. Vaidmenų konfliktai. Socialinis statusas. Statusų hierarchija grupėje. Aš – vaizdo ypatybės , lygiai , matavimas , raida , ryšiai su elgesiu. Socialinės nuostatos , jų ryšys su elgesiu. Nuostatų rūšys. Konfliktai , jų rūšys. Konflikto sprendimo galimybės. Žmonių tarpusavio suvokimo psichologiniai dėsningumai. Verbalinis ir neverbalinis bendravimas. Neverbalinio bendravimo struktūra. Mokymosi , mokymo ir išmokimo esmė. Mokymosi sėkmės veiksniai. Mikrosocialinė aplinka.


Psichologija – mokslas apie žmogaus elgesį ir psichikos procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Pagrindinės psichologijos šakos yra: Bendroji psichologija. Ji aiškina pagrindines psichologijos problemas, jos tikslus, metodus Pedagoginė psichologija – mokslas apie tas mintis ir elgesį, kurie susiję su mokymu ir mokymusi, ypač mokykloje.Socialinė psichologija tiria žmonių grupių ir asmenybės elgsenos grupėse psichinius reiškinius.Raidos psichologija duoda vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio ir senstančio žmogaus psichikos pažinimą.PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI.Kiekvienas mokslas, kaip žinių sistema, turi tam tikrų būdų – metodų, kuriais jis renka žinias apie savo tiriamuosius objektus. Psichologijoje yra nemažai mokslinio tyrimo metodų. Pagrindiniais laikomi stebėjimo ir eksperimentų metodai:Stebėjimo metodas naudojamas, kai norima gauti duomenų apie elgesį, savižiną. Tiriantysis laukia, kol pageidaujamų reiškinių kils natūralioje veikloje. Tokiu būdu gaunamos išvados neaiškina priežasčių, o tik konstatuoja faktus. Šis metodas fiksuoja tik tai, kas vyksta. Eksperimentinis metodas – kai reiškiniai tiriami aktyviai juos veikiant, sudarant ir keičiant sąlygas. Šis metodas leidžia spręsti apie priežastis. Taikant šį metodą, tiriantysis nelaukia, kol pageidaujamų reiškinių natūraliai atsiras, o specialiai juos sukelia ir stebi. Eksperimentuojant sutaupoma laiko, galima procedūras kartoti, kol išryškėja dėsningumai.Svarbu rūpintis eksperimentinius tyrimus labiau priartinti prie natūralių sąlygų.Dviejų veiksnių tarpusavio ryšių stiprumas išreiškiamas koreliacija. Iš to, kaip glaudžiai du veiksniai susiję, suprantame, kiek vienas veiksnys numato antrąjį. Tačiau koreliacija yra tik ryšio matas, ji neatskleidžia priežasties ir padalinio.Be šių pagrindinių metodų, psichikos reiškiniams tirti dar naudojami:Apklausos metodas;Psichinių reiškinių lygiams nustatyti yra naudojami testų metodai. Testai yra matematiškai sutvarkytos ir patikrintos uždavinių sistemos, kurias sprendžia tiriamasis ir gauna įvertinimus.

3. Bendravimas. Interakcinis ir komunikacinis bendravimo aspektai. Bendravimas ir emocijos

7. Individualios asmenybės savybė (temperamentas, charakteris, sugebėjimai). Jų ontogenetinė raida.

8. Atminties skirtumai. Atminties rūšys, procesai, veiksniai. Individualūs atminties skirtumai.

Intelektas-tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, gebėjimas pasimokyti iš patirties. Intelektas paaiškina, kodėl kai kuriems mokiniams sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškylą daug sunkumu. Intelekto raida. Labai dažnai klaidingai manoma, kad žmogaus intelektas nekinta per visą gyvenimą. Tačiau tyrimai rodo, kad jis keičiasi. Atliekant įvairius tyrimus, buvo padaryta išvada, kad daugelio žmonių IQ padidėja, nors kai kurių žmonių priešingai – su amžiumi sumažėja. Kai kurie mokslininkai nustatė, kad intelektas, nustatytas standartiniais testais, labai priklauso nuo to, ar vaikas gali gauti reikiamą informaciją, ir nuo tų reikalavimų, kuriuos kelia individui jį supanti aplinka. Jie teigė, kad intelektas žemėja labiau dėl aplinkos sąlygų, mažo išsilavinimo, o ne dėl paveldimumo. Tačiau kiti primena, kad svarbu atsižvelgti į paveldimumo įtaką. Taigi paveldimumo ir aplinkos įtaka intelektinių sugebėjimų raidai dar nėra visiškai aiški. Dar nežinomi visi kintamieji, lemiantys vaiko intelektą. Tyrimais mėginama nustatyti, kokios mokymo metodikos gali padėti vaikui tobulėti, ypač jei jis buvo apleistas, jo lavinimu niekas nesirūpino. Tyrimai ir praktika rodo, kad vaiko intelektą gali paveikti tinkama aplinka. Aplinka ir paveldimumas veikia vienas kitą: veikiami paveldimumo, žmonės linkę pasirinkti tam tikras jų aplinkos esančias galimybes. Antra vertus, aplinka gali slopinti arba skatinti tam tikrų genetinių bruožų pasireiškimą. Intelektas ir sėkmė mokykloje. Intelektas koreliuoja su sėkme mokykloje. Jei sėkmė mokykloje matuojama pažymiais, kitokias įvertinimais ar pažymių vidurkiais, visada tarp bendrojo intelekto testo balų ir šių sėkmes mokykloje rodiklių bus teigiama koreliacija. Koreliacijos priklauso nuo mokinių intelekto rūšies. Šeima, tėvai gali paskatinti intelekto vystymąsi ir motyvacija, kurie lemia didesni IQ, ir geresnius mokymosi rezultatus. Arba gali būti ir taip, kad dėl geresnių mokymosi rezultatų, kuriuos lemia geresnis mokymas ir programa, padidėja ir IQ.

Psichologijos santrauka. (2014 m. Spalio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-santrauka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:52