Psichologijos špera kiekvienam


Socialinis suvokimas ir mastymas. Bendravimo struktura. Socialinio suvokimo klaidos. Socialinio suvokimo samprata. Socialinioo suvokimo desningumai. Suvokimo rūšys. Suvokimo desningumai. Socialine percepcija. Psichologijos šperos. Socialinė percepcija (suvokimas), jos dėsningumai..

Psichologijos Špera. Fundamentaliosios ir taikomosios psichologijos šakos. Psichikos struktūra: psichiniai procesai, psichinės savybės, pažintiniai procesai. Psichiniai procesai: pažintiniai, emociniai procesai (psichinės būsenos), valios procesai. Psichinės savybės: temperamentas, charakteris, sugebėjimai, kryptingumas. Jutiminės sistemos ir pojūčių klasifikacija. Dėmesys: dėmesio rūšys, dėmesio savybės. Atmintis: atminties rūšys, atminties struktūros. Trumpalaikė atmintis. Suvokimo dėsningumai ir savybės. Formos suvokimo aspektai. Erdvinės padėties ir gylio suvokimo ypatumai. Suvokimo iliuzijos. Mąstymas, pažinimas ir intelektas. Jutiminis pažinimas ir mąstymas. Mąstymo rūšių klasifikacija: vaizdinis, veiksminis, teorinis-abstraktus ir kt. Socialinė mąstymo prigimtis. Intelektas. Emocinis intelektas. Intelektas. Socialinės psichologijos samprata. Socialinis suvokimas. Socialinio suvokimo klaidos. Suvokimo klaidų šaltiniai. Atribucijos klaidos. Atribucijos klaida. Konformizmas. Grupių tipai. Bendravimo struktūra: socialinė percepcija, komunikacija, interakcija. Bendravimas- kaip žmonių tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). Ii. Bendravimas kaip pasikeitimas informacija (komunikacija). Kritinių situacijų tipologija: stresai, frustracijos, konfliktai, krizės. Frustracija konfliktas krizė. Stresas: eustresas ir distresas. Eustresu distresu. Streso priežastys ir stresoriai. Konfliktų rūšys (tipai). Norų ( priimtinų alternatyvų) konfliktas dviejų prieštaraujančių nuostatų: priešingybių konfliktas vengimo. Konflikto požymiai. Dvimatis konfliktų reguliavimo modelis. Elgesio strategijos konkliktuose. Konfliktų sprendimo taktikos. „. Frustracija: samprata ir esmė (kliūtis tarp elgesio ir tikslų). Frustracija kyla tada, kai žmogus jau yra pradėjęs ką nors daryti ir kryptinga jo veikla yra. Psichologijos mokslo kryptys ir šakos.


Psichologija) – mokslas,struktūralizmas- psichologijos uždavinys yra tirti žmogaus sąmonės struktūrą, glaudžiai susiejant ją su patyrimu, atkreipė dėmesį įsąmonės turinio elementų svarbą, įgyjant vienokią ar kitokią patirtį.

• funkcionalizmas- teigė, jog psichologijos uždavinys yra tirti tai, kaip psichika ir sąmonė padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos. Psichiniai procesai buvo siejami su smegenų veikla. • geštaltpsichologija- dėmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinėjimui. Geštaltpsichologijos požiūriu suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai. Pagrindinė psichikos ypatybė– tai įgimtas sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas. (sąmoningas). Z. Froidas. Neopsichoanalizė - papildė froido teorijos ypatumus, pabrėždami socialinės aplinkos įtakos svarbą asmenybės formavimuisi ir funkcionavimuhumanistinė psichologija - unikali žmogaus asmenybė, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. Remiamasi nuostata, kad kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Tai optimistinisjutiminė sistema- registruoja aplinkoje vykstančius pasikeitimus dėka specialių ląstelių grupių (receptorių), reaguojančių į tam tikrą energijos rūšį. Informacijos apie aplinką gavimo procesas vadinamas jutimu, o jo rezultatas yra įvairių rūšių pojūčiai (regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir kt. ).

  • Psichologija Šperos
  • 2011 m.
  • 3 puslapiai (2670 žodžių)
  • Psichologijos šperos
  • Microsoft Word 26 KB
  • Psichologijos špera kiekvienam
    10 - 1 balsai (-ų)
Psichologijos špera kiekvienam. (2011 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-spera-kiekvienam.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:45