Psichologijos špera


Psichologijos Špera. Socialinės psichologijos objektas. Socialine itaka –. Socialiniai santykiai. Grupių tyrinėjimas. . Jacikevičius. Socialinė psichologija. SP istorinės raidos bruožai. SP istroiją galima suskirstyt į. SP dirvai vystytis paruošė 3 dalykai. Pagrindinės konceptualinės kryptys XX. SP. Socialinio suvokimo dėsningumai. Grupės samprata. Jos apibrėžtys SP. Pagrindiniai grupių apibrėžimų tipai SP Simptomatinis. Grupės funkcijos. Grupės struktūros plotmės. Vaidmenų plotmė. Komunikacinė plotmė. Referentinių grupių bruožai. Stigmatizuotų grupių ypatybės. Konformizmo tyrimai SP. Paklusimo tyrimai SP.


Ką tiria SP?E. Ross. SP- „tai sumanymų ir nuomonių, kylančių žmonėms susibūrus į asociacijas tyrimas“ W. McDaugl „SP turi parodyti, kaip savo turimais proto polinkiais bei sugebėjimais žmogus išreiškia visuomenių mentalinio gyvenimo kompleksus ir tai, kokios yra individo atsakomosios reakcijos į tų kompleksų vystymosi, bei veikimo kryptį“

G. W. Alportas 1968 pateikė apibūdinimą: „Dauguma soc.psichologų savo discipliną laiko pastanga suprasti ir paaiškinti, kokią įtaką individo mintims, jausmams ir elgesiui daro realus įsivaizduojamas ir numanomas kitų buvimas“ kaip veikia žmones kiti. „kiti“ psichologine prasme yra realūs arba įsivaizduojami arba numanomi. Kitų poveikis yra tiesioginis, faktinis, realus, akis į akį. Pvz.: eina pro šalį įžymus žmogus, tave veikia visybiškai. Gali būti, kad žmogų paveikia kito žmogaus buvimas. Pvz.: įsivaizduoji, ką tau mama sako, kad valgai ledus žiemą ir tu jų nevalgai. Numanomas kitų dalyvavimas žmogaus gyvenime. Pvz.: ruošies eit į nežinomų žmonių grupę ir įsivaizduoji juos. Atsistoji prieš veidrodį ir puošies, ruošies. Tas ruošimasis yra įdomus.

XX a. pab. Violeta Barvydienė ir Zita Vasiliauskaitė pateikė SP objekto apibūdinimą: „Sp tyrinėja, kaip žmonės veikia vienas kitą. Tai mokslas, tiriantis žmonių grupėms budingus psichinius reiškinius (kaip suvokiame ir vertiname kitus bei save grupėje žmonių“. Nuo savęs vertinimo priklauso ne tik privataus žmogaus likimas bet ir sociumo, visuomenių, tautų ypatumai.SP-tai mokslinis, sistemingas tyrimų duomenimis žmogaus elgesio soc situacijose tyrinėjimas Myers.D.apibudina SP-tai mokslinis zmoniu nuomoniu apie kitus, itakos jiems ir santykiu tyrinejimas,SP objekta Myers.D appibudina trimis tyrimu sritimis tai nuomone apie kitus (socialinis mastymas)- nagrineja kaip zmogus suvokia save ir kitus, kaip formuojasi jus isitikonimai ir prietaraianalizuoja nuostatu ir religiniu poelgiu saveika, kodel zmones priima sprendimus, turincius neigiamassocialines pasekmes., socialine itaka –analizuoja kulturos ir biologiniu veiksniu sasajas su zmoniu poelgiais bei veiksmais, grupiu poveiki asmeniui, konformizma, paklusima autoritetams9Valdziai ir pan.)socialiniai santykiai nagrineja agresija, pagalba(altruizma,parama)patraukluma bei imtymuma.A.Suslaviciuspateikia toki apibrezima SP yra mokslinis, pagristas tyrimo duomenimis, sistemingas zmogaus elgesio(socialinese situacijose)tyrinejimas.

Socialinės psichologijos apibrėžimas keičiasi todėl, kad keičiasi pats gyvenimas, nes kyla aktualijos į kurias socialinė psichologija turi reaguoti. Pvz.: XX a. pirmos pusės socialinė psichologija buvo užsiimti grupių tyrinėjimais. Dėl to, socialinė psichologija dar vadinama grupių tyrinėjimas. A. Jacikevičius parašė knygą: “Žmonių grupių (socialinė) psichologija”. XX a. antroje pusėje A. Jacikevičius, Socialinė psichologija – mokslas apie žmonių grupių ir individo sąveikos psichinius reiškinius”.

SP istroiją galima suskirstyt į1.Priešistorė:a.tolimoji(iki XIX a.vib)

Priešistorė-autorizuotos ir neautorizuotos idėjos, teorijos ar atskiros įžvalgos, kurias galima rasti įvairių tautų mitologijoje, filosofijoje, teologijose, bei meniniuose darbuose, o taip pat ir moksliniame praeities palikime.Filosofai psichologijoje indėlį padarę: Platonas (žmogus savęs negali realizuoti be kitų žmonių), Aristotelis(žmogų valdo du pradai:socialinis irbiologinis, sugalvojo Katharsio koncepsiją- dažnai žmogui pagerėja, kai kitam yra blogai) N. Makiaveli (visuomenei reikia vadų, nes žmogų reikia pažaboti, bendruomenė savo vadams yra apsiruošusi viską atleisti, jei jie kažkuo jai nusipelno

SP dirvai vystytis paruošė 3 dalykai :

1.Tautų psichologija. XIX a. vid Vokietijoje įvykęs intelektualinis sąjūdis. TP-tai teorijų, koncepsijų, atskirų įžvalgų visuma, kurios bendras bruožas jog čia siekiema įrodyti, kad asmenų psichines ypatybes nulemia priklausymas tautai. TP atstovai norėjo atskleist veiksnius, nuo kurių priklauso nacionalinio tautinio mentaliteto ypatybės. Sąjudžio pradžia – M.Lazarus ir H. Stheithal leistas žurnalas. T psichologas turi kruopščiai ir bešališkai rinkti faktus. TP reikia atsekt tautų sielos raidą, tai padaryt galima per kultūros produktų(menus, papročius) psichologinę analizę. Wundtas parašė „TP“, o S.Daukantas 1848 „Būdas senovės lietuvių:kalnėnų ir žemaičių“

2.Minios(masių)psichologija. Mp atsirado kaip intelektualų reakcija į naujo istorinio veikėjo, vadinamo mase, pasirodymą. Priežastis - Didmiesčių atsiradimas. Tarde bandė suformuluot pagrindinius pamėgdžiojimo dėsnius. Pamėgdžiojimas visuomenėj plinta geometrine progresija. Mėgdžiojimas ir imitacija:

G.Labon tvirtino, kad dideliuose samburiuose atsiranda darinys-masės(minios )psichika. Monioje žmogus tampa anoniminiu veikėju.

  • Psichologija Šperos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (4611 žodžių)
  • Psichologijos šperos
  • Microsoft Word 34 KB
  • Psichologijos špera
    10 - 7 balsai (-ų)
Psichologijos špera. (2015 m. Gruodžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/psichologijos-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:02